Dokumentai

 1528 m.  Kariuomenės sąrašai Lietuvos metrikoje.  Juose minimi Jurgis Radaitis, Jonas Rodevičius, Šimkus Rodevičius

    Tikėtina, kad jie broliai ar artimi giminaičiai, kurie tapo Radavičių (Rodovičių), Radavičių-Jurevičių (Rodovičių Jurevičių) ir Radavičių-Šimkavičių (Rodovičių-Šimkovičių) giminių pradininkais.

Radavičių giminės protėvis Jonas Rudaitis (Rodaitis?), kai kuriuose domumentuose vadinamas Jonu Rodevičiumi, nors daugelyje šaltinių jo pavardė Rudaitis ar Rodaitis.

1565 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto įsakymu, Jono Rodaičio ir kitų šiam valdovui pavaldžių bajorų žemės Kražių valsčiuje, Rimšaičių kaime, buvo iškeistos į Žygimantui Augustui pavaldžių valstiečių žemes.

           1667 m. Lietuvos didyais kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jonas Kazimieras,

                     Mykolą Radavičių (Rodovičių) skyrė teismo pareigūnu          

 1837-12-16 Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimas pripažino h. "Rudnica'' bajorų Radavičių (Rodovičių) bajorystę.