Radaviciai - Naujienos

2010 Rugsėjo 05, Sekmadienis

Valstybės dieną paminėjo ir bajorai

2010-07-04 Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (LBKS) paminėjo Valstybės dieną. Šventė vyko dviem etapais- Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje aukotomis mišiomis už Lietuvą, LBKS himno sugiedojimu, bei išrinktojo LBKS Vado, herbo „Szaszor“ bajoro Jono Ragausko, senatorių inauguracija, bajorystės aktų įteikimu 52 naujai legitimuotiems bajorams, iš Radavičių-h. „Rudnica“, Dargevičių- h. „Dantyszek“, Juknevičių- h. „Leliwa“ ir kt. giminių, šventinio vyno taure rožynais išpuoštame Lietuvos technikos bibliotekos kiemelyje ir šventiniu vakaru Trakų Vokėje esančiuose Lietuvos bajorų rūmuose.

Po Šv. Mišių už Lietuvą ir bajorus, sugiedojus LBKS himną, buvo inauguruoti išrinktieji LBKS Vadas Jonas Ragauskas (visi ankstesni LBKS vadai išsaugoja vado vardą, o šias pareigas iki savo kadencijos pabaigos eina naujai išrinktas vadas) bei senatoriai.

LBKS Vadas, h. „Topór“ bajoras Kęstutis Ignatavičius pasveikino Joną Ragauską, įteikė jam Vado regalijas, pastarasis atsidėkodamas už ilgametį darbą LBKS labui, Kęstučiui Ignatavičiui nuoširdžiai padėkojo, įteikė dailininko J. Mateikos (1838-1893) paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukciją.

Joną Ragauską pasveikino ir savo kūrybos eilėraščiu apie didingą bajorijos praeitį maloniai nuteikusi LBKS Vadė, h. „Syrokomla“ bajorė Undinė Nasvytytė.

Vėliau prasidėjo naujai legitimuotų bajorų įšventinimo ceremonija, kuriai vadovavo Jonas Ragauskas, Kęstutis Ignatavičius, LBKS Legitimacijų tarybos pirmininkas, h. „Łabędź“ bajoras Bronislovas Vonsavičius, LBKS Senato maršalka, h. „Komar“ bajoras Egidijus Matulevičius, Lietuvos technikos bibliotekos direktorius, LBKS Vilniaus krašto bajorų Vadas, h. „Gieralt“ bajoras Kazys Mackevičius. Jiems talkino h. „Syrokomla“ bajoras Perlis Vaisieta, kuris buvo abiejų šios šventės dalių vedėju.

Tardams poeto Bernardo Brazdžionio žodžius „-Te primins šis plieno kardas, koks kilnus bajoro vardas“, Jonas Ragauskas įšventino davusius Bajoro priesaiką naujai legitimuotus bajorus, kurie pabučiavę h. „Bogoria“ bajoro Donato Balčiausko laikomą LBKS vėliavą, iš Bronislovo Vonasvičiaus gavo Bajorystės pripažinimo aktus, iš Kazio Mackevičiaus-nuostabių gėlių.
   Po šios ceremonijos, Lietuvos technikos bibliotekos kiemelyje bajorai bendravo prie vyno taurės, mėgavosi nuostabiais rožynais.
   Vizitas į šios bibliotekos kiemelį buvo naudingas daugeliui žmonių, nes jo metu žmonės ne tik maloniai bendravo, bet ir susipažino. Jų tarpe buvo h. „Rudnica“ bajorai Radavičiai ir h. „Dantyszek“ bajorai Dargevičiai, kurie turi bendrus protėvius nuo XIX a. vidurio. Pastarieji drauge su Jonu Ragausku įsiamžino nuotraukoje.
Vakare, Trakų Vokėje esančiuose Bajorų rūmuose prasidejo antra šventės dalis. Šventės pramoginės dalies dalyviai- aktorius, Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiaus kavalierius Tomas Vaisieta, jo sūnus - Perlis Vaisieta, smuikininkė – dainininkė, h. “Ostoja” bajorė Marija Nėniškytė, pianistas – improvizatorius, h. “Lis” bajoras Kęstutis Paulaitis, pianistė, h. “Bogoria” bajorė Virginija Daugirdienė , Kauno muzikinio teatro solistas (bosas) Juozas Malikonis.

   Bajorų rūmų Raudonojoje salėje Perlis Vaisieta atliko Alberto Stažeskio kūrinį – “Raginimas Vilniui, kad džiaugtųsi atvykus karaliui”, jo tėvas T. Vaisieta - literatūrinę kompoziciją pagal Justino Marcinkevičiaus, Balio Sruogos, Vytauto Bložės eiles, kreipėsi į didįjį Lietuvos kunigaikštį Vytautą : „-Karaliau Vytaute, atleisk klajūnui, kad tavo vardą keikdamas minėjau...   Apsvaiginai tu man akis ir klausą, bet tu žinai, kad tavo vardo nieks nedrįso prie manęs minėt niekingai !...“

Inauguracinę, teatralizuotą kalbą, kurioje simboliškai kreipiamasi į Lietuvos karalių Mindaugą, pasakė J. Ragauskas: „-Karaliau, minime Tavo karūnavimo dieną, ją mini visa Tavoji Lietuva. Tuomet, kai Tau buvo uždėta karaliaus karūna, kurią popiežiaus paliepimu atnešė Kulmo vyskupas Henrikas ir Tu Lietuvą atvedei į krikščionišką Europą, Tau buvo labai sunku. Sunku, nes šalis dar tik budo ir Tavo siekis ją matyti lygią tarp lygių tuometinėje geopolitinėje erdvėje dužo į tarpusavio nesantarvę, išdavystes, nebuvo patirties, kaip perduoti karališkąją valdžią. Tačiau Tu matei ir didžiąją Durbės pergalę, kurios šlovė neblėsta jau 750 metų. Tiesa, tai buvo Lietuvos Karalystės, ką tik užgimusios, bet taip ir nepritapusios prie senosios Europos politinio gyvenimo, skausmingos mirties pradžia…”

Savo kalboje Jonas Ragauskas trumpai apžvelgė visą Lietuvos istoriją nuo karaliaus Mindaugo epochos iki šių laikų.
Vėliau šventės dalyviai buvo pakviesti į tų pačių rūmų Baltają salę, kur J. Ragauską pasveikino ir jam atminimo dovanėles įteikė Kęstutis Ignatavičius, Kazys Mackevičius, LBKS skyrių kituose Lietuvos regionuose atstovai.
Svečiai, kurių tarpe buvo Lietuvos Respublikos Seimo narė Dalia Teišerskytė, LR kariuomenės vadas, generolas-majoras Arvydas Pocius, LBKS internet svetainės administratorė, h. „Pogoń” bajorė Audronė Musteikienė, skulptorius, h. “Poraj” Konstantinas Bogdanas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, h. “Trąby” bajoras Mindaugas Kazimieras Leonavičius, istorijos mokslų magistras, visuomeninių projektų organizatorius, h. “Rudnica” bajoras Žilvinas Radavičius, Bajorų klubo prezidentė, h. “Grif” bajorė Daiva Andriulienė ir kt., džiaugėsi J. Malikonio ir V. Daugirdienės koncertine programa, Marijos Nėniškytės dainavimu ir smuikavimu, Perlio Vaisietos poetiniais intarpais pagal J. Rainio ir P. Verlen’o eiles, Tomo Vaisietos, kurio dėka svečiai pajuto savo protėvių didybę, pasirodymu.
Sugiedoję “Ilgiausių metų” naujai išrinktam vadui bei senatoriams, svečiai buvo pakviesti į “Žaliąją salę”. Joje vaišinosi, bendravo prie vyno taurės, vėliau šoko Baltojoje salėje, iki vidurnakčio, nepaisant lietaus ir žaibų, sėdėdami Bajorų rūmų balkone mėgavosi nuostabaus, architekto Eduardo Andrė projektuoto rūmų parko vaizdais.

Žalgirio mūšio 600-mečiui paminėti sukurta originalaus dydžio

J. Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcija

Paulius Stonis

SKC ryšių su visuomene

Projektų vadovas

2010-05-27 Trakų Vokėje esančiuose Lietuvos bajorų rūmuose iškilmingai paskelbta švietėjiško projekto „1410 – istorija nepamiršta“ pradžia. Projektas skirtas Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui paminėti. Jo metu Lietuvos miestų gyventojams bus pristatyta garsaus dailininko Jano Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“ originalaus dydžio reprodukcija.

Projektą „1410 – istorija nepamiršta“ inicijavo ir jo įgyvendinimu rūpinasi Lietuvos Bajorų Karališkoji Sąjunga ir AB „Ragutis“. Pastaroji įmonė ir pasiūlė bajorams šią netradicinę Žalgirio pergalės 600-mečio paminėjimo formą – Lietuvos miestų gyventojams pristatyti dabar Lietuvos bajorų rūmuose eksponuojamą J. Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukciją ir kartu šviesti visuomenę, išsamiai nupasakojant ryškiausius šio mūšio herojus, istorines aplinkybes, karo meno paslaptis bei šio įvykio reikšmę Lietuvos valstybei ir jos dabarčiai. Šį projektą finansavo AB „Ragutis“.

„Žalgirio mūšio reikšmės lietuvių tautai suvokimas paskatino mus išsikelti svarbų uždavinį – šio jubiliejaus minėjimu Lietuvos visuomenę paskatinti aktyviai domėtis savo valstybės istorija, kultūra ir tradicijomis. Juk tauta, nežinanti savo praeities, neturi ir ateities. O Žalgirio pergalė yra kaip tik tas istorinis įvykis, kuris iki šiandien įkvepia lietuvius drąsiai kurti ir pasitikti ateitį. Idėja pagaminti originalaus dydžio paveikslo reprodukciją gimė suvokus ir tai, jog prieš daugiau nei dešimt metų eksponuotą paveikslo originalą pamatė tik nedaugelis Lietuvos žmonių“, - apie projekto atsiradimo istoriją pasakojo AB „Ragutis“ generalinis direktorius Vytautas Meištas.

Projekto „1410 – istorija nepamiršta“ metu Lietuvos gyventojai turės neeilinę galimybę išvysti garsiojo paveikslo „Žalgirio mūšis“ originalaus dydžio reprodukciją, kurios plotas siekia apie 40 kv. m.

„Lietuvos bajorai yra Žalgirio mūšio dalyvių ainiai. Todėl, ieškojome tokios idėjos, kuri leistų į šios istorinės pergalės paminėjimą įtraukti kuo daugiau Lietuvos žmonių. Visuomenės edukacija šia tema yra svarbiausia. Gavę originalų bendrovės „Ragutis“ pasiūlymą, Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga noriai sutiko bendradarbiauti ir tapti kilnios bei švietėjiškos projekto misijos įgyvendintoja“, - projekto bendradarbiavimo sutartį pasirašęs sakė Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos vadas, h. „Szaszor“ bajoras Jonas Ragauskas.

Iškilmingą bendrovės ir bajorų bendradarbiavimo sutarties pasirašymą palydėjo naujojo proginio alaus „1410“ degustacija. „Šio projekto ir istorinės pergalės įkvėpti, prie iškilaus Žalgirio mūšio 600-mečio minėjimo nusprendėme prisidėti ir kaip aludariai, išleisdami proginį alų „1410“. Naujojo alaus pavadinimas ir pakuotę puošiantis J. Mateikos „Žalgirio mūšio“ paveikslo fragmentas, neleis pamiršti, kad lietuviai visada turės kuo didžiuotis“, - sakė AB „Ragutis“ vadovas V. Meištas.

Sutartyje teigiama, kad Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (toliau – LBKS), atstovaujama LBKS vado Jono Ragausko bei veikianti pagal LBKS Statutą, ir AB „Ragutis“, atstovaujama generalinio direktoriaus Vytauto Meišto bei veikianti pagal bendrovės įstatus, sudaro šią sutartį.

Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga ir AB „Ragutis“ susitaria bendradarbiauti, įgyvendinant švietėjišką projektą „1410 – istorija nepamiršta“.

Projekto tikslas - netradiciškai paminėti Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų, organizuojant Jano Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“ originalaus dydžio reprodukcijos gamybą ir jos pristatymą įvairiose Lietuvos miestuose.

Mūšio rekonstrukcijos ir istorijos apžvalga, atskleidžianti ir paaiškinanti istorines asmenybes bei faktus pagal gerai žinomą ir paveiksle nutapytą veiksmą taps puikia gyvosios istorijos iliustracija ir padės geriau įgyvendinti švietėjišką šio projekto misiją - aktualinti ir populiarinti Lietuvos valstybės ir visuomenės istoriją bei kultūros paveldą, ugdyti Lietuvos visuomenės istorinę atmintį, stiprinti narių pilietinį ir patriotinį auklėjimą.

Projekto iniciatoriai skelbia, kad 1410 metų pergalės istorija tikrai nebus pamiršta - šis projektas prisidės prie iškilios Žalgirio mūšio pergalės atminimo bei gilesnio įprasminimo tautiečių protuose ir širdyse. Švietėjišką projektą „1410 – istorija nepamiršta“ Lietuvos Bajorų Karališkoji Sąjunga ir AB „Ragutis“ planuoja įgyvendinti birželio – liepos mėnesiais.

Renginio svečiai –LR Seimo narė, bajoraitė Dalia Teišerskytė, bajorai mgr. Žilvinas Radavičius, doc. Laimutis Andreika-h. „Rudnica“, Modestas Petkevičius-„Jastrzębiec“, bajoras, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos Heraldikos komisijos pirmininkas Aidas Baškys, kiti garbūs šio renginio dalyviai, žavėjosi projektu.

Bajorai panašaus pobūdžio renginiuose dalyvavo ir anksčiau. Jų pilietines iniciatyvas aktyviai remia Jonas Ragauskas-jis sprendžiant šiuos klausimus, yra puikus draugas ir patarėjas. LR Seimo nario Petro Auštrevičiaus sudomintas, 2010-05-01 visuomenės veikėjas Žilvinas Radavičius, drauge su Lietuvai pagražinti draugija, Karaliaus Mindaugo paminklo skvere Vilniuje, suorganizavo paminklinio Žalgirio mūšio atminimo ąžuoliuko sodinimo iškilmes. Renginyje dalyvavo prof. Vytautas Landsbergis, LR Seimo nariai Emanuelis Zingeris, Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Lenkijos Respublikos ambasados Pirmasis sekretorius Przemyslaw Pierz, Modestas Petkevičius su mama Laisvūne Petkevičiene, kiti aukšti svečiai. Renginį filmavo Lenkijos televizija.

Gražu, kad mūsų visuomenėje yra tokių iškilių asmenybių kaip šių projektų organizatoriai, bei dalyviai, kurie prisideda prie savo protėvių krauju Žalgirio mūšio laukuose apgintos Tėvynės gražinimo, visuomenės, ypač jaunimo, sudominimo Lietuvos istorija.

Atgarsiai:

http://www.youtube.com/watch?v=1FeknuCgMKM

http://www.balsas.lt/naujiena/392120/zalgirio-musio-600-meciui-originalaus-dydzio-j-mateikos-paveikslo-zalgirio-musis-reprodukcija-foto

http://www.bajorusajunga.lt/lt/naujienos/301-sutartis-su-alaus-darykla-qragutisq-paveikslo-pristatymas

Pagerbtas grafaitės Emilijos Pliaterytės atminimas

2010-05-22 Emilijos Pliaterytės atminimo draugija lankėsi Kapčiamiestyje ir jo apylinkėse, pagerbė Lietuvos karžygės, grafaitės Emilijos Pliaterytės (1806 – 1831) atminimą. Aplankė Pirčiupio memorialą, kur nacių smogikai 1944-06-03 daržinėje sudegino beveik viso Pirčiupio kaimo gyventojus, viso 119 žmonių-vyrų, vaikų ir moterų, Merkinės piliakalnį, kuris mums byloja apie lietuvių kovas su kryžiuočiais, Kapčiamiestyje miškininko Vytauto ir pedagogės Birutės Stacevičių savo sodyboje įkurtą muziejėlį, kuriame esama ne tik įdomių nuotraukų, dokumentų, bet ir kaimo buities reikmenų (muziejaus šeimininkai ne tik įdomiai pasakojo apie šio krašto istoriją, bet ir svečius pavaišino gardžiu dzūkišku pyragu bei šviežiu karvės pienu), Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejų, kuriame grafaitės ir ją paskutinėmis gyvenimo dienomis globojusiai Justinavo dvaro (dab. Vainežerio kaime) savininko, bajoro Ignoto Ablamavičiaus šeimai skiriama atskira salė. Ikonografinės medžiagos šia tema nėra daug. Apie Justinavo dvaro prabangą byloja atskiros, muziejuje eksponuojamos šio dvaro interjero detalės, o pačiame parke galime pamatyti neseniai ypač realistiškai sukurtą E. Pliaterytės skulptūrą, kuri, kaip ir pati išvyka turėjo daug įtakos tiek šios draugijos, tiek ir eilinių kapčiamiestiškių pilietiškumui, nes praeities įvykiai buvo siejami su netolimos dabarties įvykiais, žmonės galėjo palyginti epochas. Neatsitiktinai sugiedojus giesmę apie bajoraitę Emiliją, draugijos pirmininkas Juozas Žitkauskas prie Kapčiamiesčio centre esančio E. Pliaterytės paminklo ir kapo toliau esančiose kapinėse, pasisakė už poreikį puoselėti pilietiškumo iniciatyvas, kaip pagarbos grafaitei ženklą, ant jos kapo pasodino du medelius, draugijos narys, istorijos mokslų magistras, h. „Rudnica“ bajoras Žilvinas Radavičius, išdidžiai laikė Lietuvos trispalvę, o draugijos garbės pirmininkė, rašytoja Emilija Liegutė, pasakė ugningą kalbą apie karžygę Emiliją Pliaterytę. Esą pastarąją, anot astrologės Palmyros Kelertienės, kaip ir prancūzų didvyrę Jeanne D‘Arc, sieja panašūs horoskopai. Rašytoja teigė, kad šios iškilios dvasios aristokratės turėjo kario ir Dievo malonės charizmą, o E. Pliaterytę, apie kurią Prancūzijoje planuojama sukurti filmą, mūšiuose lydėjo galinga angelų apsauga.

Kitoje muziejaus erdvėje buvo atidaryta fotografo Vytauto Daraškevičiaus nuotraukų paroda- „Kapčiamiestį prisimenant“. Daugumai šių darbų yra daugiau nei trisdešimt metų, nes autorius kapčiamiestiečius fotografuoja nuo 1975 m. Liūdna, kad daugelio šiose nuotraukose užfiksuotų žmonių jau nebėra.

Apsilankymo muziejuje metu, E. Liegutė buvo pasveikinta su aštuoniasdešimtmečiu: kaip ypatingos pagarbos už nuopelnus Lietuvai ženklą, Vilniaus Emilijos Pliaterytės pagrindinės mokyklos direktorė Ona Subačienė po trumpos, tačiau labai prasmingos sveikinimo kalbos, rašytojai ant galvos pagarbiai uždėjo laurų vainiką, labai daug prie šio renginio suorganizavimo prisidėjusi jos pavaduotoja Marytė Čepaitienė, jubiliejatei įteikė puikiai iliustruotą knygelę, apie Emilijos Pliaterytės atminimo draugijos veiklą.

Rašytoją pasveikino ir Kapčiamiesčio seniūnas Vidmantas Dambrauskas.

Reaguodama į parodytą dėmesį, E. Liegutė teigė, kad E. Pliateryte ji domisi nuo ketverių metų, renka apie ją informaciją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, palaiko ryšius su grafais Pliateriais, kurių du vyriškosios-tiesioginės linijos palikuonys gyvena Rusijoje. Būtų džiugu, kad ir jie įsitrauktų į visuomeninė veiklą bei apsigyventų Lietuvoje, nes ši garbinga giminė turi tęstis.

Pasirašę svečių knygoje, savo vizitą Kapčiamiestyje, beigė apsilankymu Justinavo dvaro parke: šalia ežero pakrantėje augančių šimtamečių medžių, tarsi vieninga šeima Emilijos Pliaterytės atminimo draugijos nariai džiaugėsi išvyka, aptarė tolimesnius draugijos veiklos planus, šoko ir dainavo. Drauge su jais linksminosi Lazdijų rajono kultūros centro, Viktorinos laisvalaikio salės liaudiškos muzikos kapela „Vingrė“. Vadovas-Leonas Patalavičius.

Abiejų Tautų Respublikos bajorai paliko milžinišką kultūros, meno, architektūros ir kt. paveldą. Kadangi tarp bajorų, kaip ir tarp betkokio kito luomo žmonių visada buvo skirtingų žmonių, jie tam tikrais atvejais vertinami prieštaringai. Tačiau yra ir tokių asmenybių, kurie pavyzdžiu visuomenei tapo visiems laikakams. Vienas jų grafaitė Emilija Pliaterytė, kuri peržengė to metų bajorų nepasitikėjimo ribas, bei įrodė, kad moteris irgi gali tapti didvyre, stoti su vyrais išvien į mūšį už Tėvynę.

Atgarsiai:

http://www.voruta.lt/rubrikos/44/4094

http://www.balsas.lt/naujiena/391424/pagerbtas-grafaites-emilijos-pliaterytes-atminimas-foto

Sostinėje paminėtos Žalgirio mūšio 600-osios metinės

Lietuva pasitinka Žalgirio mūšio 600-mečio jubiliejų. Ši data yra vienas svarbiausių įvykių Europos istorijoje. Jubiliejiniai renginiai vyks per visus 2010-uosius metus, o mūšio pergalės dieną, liepos 15-tąją, 21:00 val., vienu laiku, lietuviai, gaivindami Tėvynės meilės ir patriotizmo jausmus, uždegs Tautos vienijimo žiburius visame pasaulyje ir aukurus ant piliakalnių Lietuvoje.

Juozo Dingelio vadovaujama Lietuvai pagražinti draugija (LPD) ir kitos visuomeninės organizacijos, visuomenės veikėjas, istorijos mokslų magistras, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) narys, h. „Rudnica“ bajoras Žilvinas Radavičius, kartu su Vilniaus miesto savivaldybe surengė iškilmingą paminklinio ąžuolo sodinimo š v e n t ę, kuri įvyko Vilniuje, 2010 m. gegužės mėn. 01 d., 12:00 val. Lietuvos Karaliaus Mindaugo paminklo skvere.

Žalgirio mūšio išvakarėse, daugelis Europos riterių net neabejojo savo pergale prieš Lietuvą ir Lenkiją, buvo atsivežę grandinių belaisviams sukaustyti, tačiau įvyko kitaip-mūsų protėviai apgynė laisvę. Neatsitiktinai renginyje plevėsavo karių laikomos, Edmundo Kulikausko, Valentinos Kazėnaitės atstovaujamo Valdovų rūmų paramos fondo bei LBKS Vilniaus krašto vado, h. „Szaszor“ bajoro Jono Ragausko specialiai iškilmėms paskolintos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Žemaičių Kunigaikštystės ir Lietuvos bajorų vėliavos, kurias laikė Lietuvos kariai. Taip buvo nutiestas savotiškas tiltas tarp praeities ir dabarties, pagerbti mūsų garbingi protėviai.

Šventę praturtino kapitono Ričardo Čiupkovo vadovaujamas pučiamųjų orkestras, kuris atliko ne tik Lietuvos himną, bet ir iškilmingus maršus.

Renginyje kalbėję šio renginio organizacinio komiteto, LPD valdybos pirmininkas Juozas Dingelis, bei organizacino komiteto narys Žilvinas Radavičius, vaidilos rūbais pasidabinęs aktorius Tomas Vaisieta, LPD garbės pirmininkas, poetas Justinas Marcinkevičius, Pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Emanuelis Zingeris, Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje Pirmasis sekretorius Przemyslaw Pierz, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas, pulkininkas Antanas Plieskis pripažino Žalgirio mūšio reikšmę, priminė, kad ši pergalė mus įpareigoja naujoms pergalėms prieš šių dienų problemas- netoleranciją, nepagarbą kitoms tautoms ir kt., džiaugėsi, kad pastarąjį mūšį įamžins iš Vytauto Didžiojo gimtinės- Senųjų Trakų, LPD nario, advokato Jono Ivoškos atvežtas ąžuolas, kuris buvo išaugintas iš šio iškilaus kunigaikščio epochos ąžuolo gilės, nes šis medis pasak vieno pranešėjų, nuo amžių mūsų protėvius maitino, gydė ir gynė, prie jo žmonės stiprybės galės pasisemti ateityje.

Kadangi Žalgirio mūšis tai ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos pergalė, ji įpareigoja mus ir toliau kurti geros kaimynystės ir bendradarbiavimo ryšius tarptautinių santykių, ekonomikos, kultūros, meno ir kitose srityse.

Pasak Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje pirmojo sekretoriaus Przemyslaw Pierz, Žalgirio mūšio minėjimas Lenkijoje kasmet organizuojamas visuomenės iniciatyva, o šiais metais minėsime 600-ąsias jo metines.

Organizatoriai dėkojo LPD valdybos nariams Bronislovui Kielai ir Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vadui, brigados generolui Jonui Vytautui Žukui, LR Seimo nariui Petrui Auštrevičiui, muzikologei Jūratei Landsbergytei, LBKS nariui, h. „Jastrzębiec“ bajorui Modestui Petkevičiui ir kitiems šviesuoliams, kurie jei ne tiesioginiu šventės organizavimo darbu, tai savo geru žodžiu ir dalyvavimu renginyje, prisidėjo prie šios nuostabios šventės.

Skambant iškilmingiems maršams, paminklinį Žalgirio mūšio ąžuoliuką, simboliškai kastuvu užberdami po truputėlį žemės, pasodino visi renginio dalyviai, todėl, šis ąžuolas yra visų Lietuvos žmonių ir šalies svečių stiprybės simbolis, nepaisant kilmės, socialinės klasės ir tautybės.

Vėliau su Mildos Andriulienės vadovaujamu puošniais tautiniais rūbais pasidabinusiu folkloro ansambliu „Giedra“, renginio dalyviai šoko ir dainavo, į LPD buvo priimtas naujas narys- LR Seimo narys Petras Luomanas, kuris drauge su LPD valdybos pirmininku Juozu Dingeliu ir aktoriumi Tomu Vaisieta, pagarbiai apkabino šį ąžuoliuką.

Informaciją skelbė

http://www.balsas.lt/naujiena/387439/sostineje-paminetos-zalgirio-musio-600-osios-metines-foto

http://www.voruta.lt/rubrikos/57/3988

Lietuvos bajorai ir visuomenės veikėjai pagerbė Lenkijos lėktuvo katastrofos aukas

2010-04-16, Lietuvos bajorai ir visuomenės veikėjai, Lenkijos Respublikos Ambasadoje išreiškė užuojautą dėl lėktuvo katastrofoje žuvusių šios šalies piliečių. 2010-04-10, prie Smolensko žuvo į Katynės žudynių septyniasdešimtmečio minėjimą vykusi Lenkijos Respublikos elito delegacija. Jų tarpe- Jo Ekscelencija, Prezidentas Lech Kaczynski su žmona, politkai, dvasininkai.

Ši tragedija palietė viso pasaulio žmonių širdis, Lietuvos Respublikos vyriausybės valia, Lietuva gedėjo tris dienas.

Prezidentas Lech Kaczynski –bajoriškos kilmės. Kadangi, Lenkijos ir Lietuvos bajorai beveik tris šimtmečius valdė jungtinę Lietuvos ir Lenkijos valstybę- Abiejų Tautų Respubliką, sudarė nedalomą bajoriškąją tautą, kūrė bendrą istoriją, bajorų Jono Ragausko, Žilvino Radavičiaus ir Modesto Petkevičiaus iniciatyva, Lietuvos bajorai ir visuomenės veikėjai su gedulo juostelėmis perrištomis puošniomis bajoriškomis vėliavomis, gedulo žvakutėmis, pagerbė žuvusiuosius.

Renginyje dalyvavo bajorai – Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Vilniaus krašto vadas Jonas Ragauskas, Liudmilos Isajevos vadovaujamos Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos mokytojas Žilvinas Radavičius, portalo Balsas.lt vyr. redaktorius- Arūnas Brazauskas, muzikologė Jūratė Landsbergytė, UAB „Inžinerinių sistemų instaliacija“ direktorius Modestas Petkevičius, Europos parko įkūrėjas Gintaras Karosas, energetikas Zigmas Juškevičius, dailininkė Irena Suveizdienė, visuomenės atstovai- Švenčiausios, nekaltosios mergelės Marijos ordino kongregacijos sesuo Nijolė Sadūnaitė, pedagogės Jadvyga Šliachtovič ir Henrika Sokolovska.

Drauge su seserini Nijole Sadūnaite, renginio dalyviai meldėsi ir pagerbė žuvusiuosius tylos minute, uždegė žvakutes, vėliau juos maloniai priėmę Lenkijos Respublikos ambasados darbuotojai- Lenkijos Respublikos ambasadoriaus pavaduotoja Ewa Figel, ambasados politinio skyriaus darbuotoja Elžbieta Kuzborska bei ambasados konsulinio skyriaus 1-asis atstovas Piotr Drobniak, suteikė galimybę pasirašyti Užuojautų knygoje.

Renginį filmavo Lenkijos televizijos atstovai.

Atgarsiai:

http://www.balsas.lt/naujiena/384812/lietuvos-bajorai-ir-visuomenes-veikejai-pagerbe-lenkijos-lektuvo-katastrofos-aukas

Žilvinui Radavičiui 35-eri !

2010 kovo 21, pavasario lygiadienį, istorijos mokslų magistrui, visuomenės veikėjui Žilvinui Radavičiui sukako 35-eri metai. Nuo pat paauglystės, jis rėmė Lietuvos išsilaisvinimo iš komunistinės okupacijos idėją, aktyviai dalyvavo „Sąjūdžio“ mitinguose, susitikime su popiežiumi Jonu Pauliumi II Lomžos katedroje, 1991 m. Tuomet skaudžiai pergyveno sovietinės kariuomenės siautėjimą Vilniaus gatvėse ir palaikė santykius su savo draugu-rusų kalbos mokytoju, Jureku Nizioleku, kuris analogiškai kaip Žilvinas „Sąjūdį‘‘, rėmė Lenkijos demokratinį judėjimą- „Solidarumas“.

Nuo 2005 m. dirba istorijos, pilietiškumo pagrindų mokytoju. Vadovaujasi Radavičių giminės devizu- „Gyvename ir dirbame su meile !“ (Lot. „Cum amore vivimus et laboramus !“).

Pasak sesers Nijolės Sadūnaitės, Žilvinas Radavičius skleidžia patriotizmo ir meilės Dievui dvasią jaunimo tarpe, platino literatūrą apie antisovietinį Lietuvos pogrindį, drauge su dvasininkais, visuomenės veikėjais organizavo vakarones savo mokiniams bei jų tėvams, tęsia ryšius su Lietuvos disidentais ir semiasi iš jų jaunimo auklėjimo patirties, organizuoja edukacinius renginius.

Papildydama Nijolės Sadūnaitės žodžius, ukrainietė, daugiavaikė mama, rašytoja, verslininkė ir poetė Inga Krukauskienė, teigia, kad Žilvinas Radavičius ne tik skatina patriotizmą Lietuvos visuomenei, bet ir tai nušviečia.

2000 m. jam buvo pripažinta bajorystė iš Radavičių giminės, h. „Rudnica‘‘, 2004 m. istorijos mokslų magistro vardas. Iki 2009-ųjų rudens net tris kadencijas iš eilės jis ėjo draugijos „Pilis“ valdybos nario pareigas, priklauso Emilijos Pliaterytės atminimo draugijai bei Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai. 2001-2005 m. buvo Valdovų rūmų paramos fondo savanoriu. Tuomet neatlygintinai tūkstančiams Lietuvos ir užsienio piliečių pravedė ekskursijas, kurių metu ne tik rinko aukas Valdovų rūmų atstatymui, bet ir supažindino visuomenę su jų istorija.

Žilvinas Radavičius-kelių dešimčių publikacijų apie pilietiškumą autorius. Remia Katalikų bažnyčią. 2005 m. buvo realizuota jo idėja atstatyti tris Vilniaus Bernardinų bažnyčios vitražus, o 2009-aisiais autentišką, XVIII a. II p. Šv. Didako altorių.

Žinomiausi Žilvino Radavičiaus parengti neformalaus ugdymo projektai-„Ištiesk ranką kitoms tautoms !“, „Pažink savo krašto paveldą !“, „Pažink tūkstantmetę Lietuvą !“. Jie buvo aprašyti internete, bei nacionalinėje spaudoje. 2008 m. rudenį projektą „Pažink savo krašto paveldą !“ aukštai įvertino Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Už visuomeninę veiklą 2004-2009 m. Žilvinui Radavičiui buvo įteikta maždaug dvidešimt padėkos raštų, apie jį rašė ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos spauda. Lenkijos laikraštyje „Rzeczpospolita“, jis buvo teigiamai apibūdintas kaip lietuviškos bei lenkiškos savo giminės šakų vienytojas, kuris drauge su pasaulinio lygio Lenkijos Respublikos estrados žvaigžde Maryla Rodowicz ir kitais giminėmis, Vilniaus Bernardinų bažnyčioje atstatė Šv. Didako altorių. Projektas buvo skirtas Lietuvos 1000-mečiui ir Mažesniųjų brolių ordino 800-mečiui paminėti.

Šiuo jis parodė, kad dvi lenkų ir lietuvių tautos gali gyventi draugiškai, skatino paprastus žmones kažką keisti gyvenime, grąžinti savo Tėvynę.

Aktyviai remia tarptautinės tolerancijos propagavimo programas, bendradarbiauja su Lenkijos Respublikos pedagogais. Pasisako prieš antisemitizmą, remia lenkų ir kitas tautas. Dalyvavo protesto akcijoje prieš Lenkijos Respublikos ambasados išniekinimą, kuomet 2009 m. Šv. Kalėdų išvakarėse, vandalai ant šios įstaigos fasado vaizdavo satanizmo simbolius, užrašė katalikišką lenkų tautą įžeidžiančius žodžius. Tai nušvietė ne tik laikraščiai „Kurier wilenski“, „Tygodnik wilenszczyzny“, bet ir Lenkijos žiniasklaida.

2009 už paramą Valdovų rūmams, jam buvo įteiktas Valdovų rūmų statytojo diplomas, o jo vardas aukso raidėmis buvo išrašytas Valdovų rūmų rėmėjų lentoje, šio Lietuvos valstybingumo simbolio antrame aukšte.

Praėjusiais metais Žilvinas Radavičius buvo vienu iš mokytojų kūrybos

darbų Trakų Vokės Bajorų rūmuose- „Vasaros spalvos bajorų dvare“ organizatorių, dalyvavo protesto akcijoje prieš nekorektišką Kauno pilies atstatymą- „Apjuoskime Kauno pilį“, antrą kartą iš eilės organizavo kilmingos Radavičių giminės suvažiavimą. Parodoje „Vasaros spalvos bajorų dvare“, jis pirmą kartą gyvenime eksponavo savo fotoalbumą "Gyvenimo ciklas". Jį sudarė šeši Belovežo girios vaizdai. Gražiausias- „Drugelio ir bitės draugystė“. Šį projektą nušvietė laikraščiai „Lietuvos aidas“, „Litovskij kurjer“, „Ekspress nedeilia“, kt. masinės informacijos priemonės.

Bendradarbiaudamas su visuomeninėmis organizacijomis, Žilvinas Radavičius skatina pilietiškumą jaunimui. 2008 ir 2009 metais su savo mokiniais iš Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos, jis paminėjo Vilniaus dieną. Pirmą kartą bendradarbiavo su Lietuvos bajorų karališkąja sąjunga, antrą kartą su Draugija „Pilis“. Lietuvai pagrąžinti draugijos atstovai –aktorius Tomas Vaisieta, bei šios organizacijos vadovas Juozas Dingelis dalyvavo ne tik minėtos mokytojų kūrybos darbų parodos atidaryme, bet ir Šv. Didako altoriaus visuomenei pristatymo iškilmėse.

Žilvino Radavičiaus projektinė veikla tęsiasi. Neveltui kovo 21-ąją gimusių žmonių simboliai: medis-ąžuolas, akmuo-deimantas, zodiako ženklas-avinas, įtakoja užsispyrimą ir idėjų netradiciškumą.

Žilvino Radavičiaus gimtadienis buvo atšvęstas kukliai, mažame žmonių rate, kamerinėje aplinkoje. Renginyje dalyvavo jo brolis- Algimantas Radavičius (ex. roko grupės „Katedra“ gitaristas), mama-Petronėlė-Genovaitė Radavičienė, globotinė Eleonora Jančevska, teta Vladislava Radavičienė, draugai Romas ir pedagogas, galimas giminaitis Robertas Vaitkus (jo tėvelis-Lietuvos laisvės gynėjas, žuvo už Tėvynę, 1991-01-13.)

Paminėtas Draugijos „Pilis“ veiklos dešimtmetis

Draugija „Pilis“

2009 rugsėjo 26 d. paminėjome Draugijos „Pilis“ dešimtąsias veiklos metines.

Šventė vyko trim etapais: edukacinė dalis – aplankėme Taikomosios dailės muziejų ir Valdovų rūmus, apžvelgėme istorijos bei Kauno pilies problemas, pasimėgavome Lietuvos nacionaliniame muziejuje surengtomis Draugijos „Pilis“ vaišėmis.

Taikomosios dailės muziejuje, dėka profesionalios ekskursijos vadovės Daivos Vaitiekutės, susipažinome su trijomis unikaliomis parodomis: ,,Baltų menas”, ,,Lietuva senuosiuose istorijjos šaltiniuose” ir ,,Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos”.

Po to, Valdovų rūmų paramos fondo direktorius Edmundas Kulikauskas (http://www.lvr.lt/) Draugijos „Pilis“ nariams ir svečiams trumpai apžvelgė Valdovų rūmų istoriją, atkūrimą ir paskirtį. Lietuvos nacionalinės filharmonijos solistas Danielius Sadauskas nuostabioje Valdovų rūmų menėje pristatė Liudviko Rėzos kūrinį „Ona ir Vytautas“, sveikinimo kalbą pasakė Draugijos „Pilis“ pirmininkė Danutė Ulvydienė; žodį tarė draugijos narys Kęstutis Minelga. Pasidabinę renesanso madas atspindinčiais drabužiais, dalyvavo, Valdovų rūmams artimas Vilniaus licėjaus jaunimas.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje istorijos mgr. Žilvinas Radavičius apžvelgė Draugijos „Pilis“ istoriją, parodė daugiau nei šimtą mūsų veiklą fiksuojančių nuotraukų, teigė, kad draugijos veikla turi tęstis, todėl į ją būtina įtraukti kiek įmanoma daugiau visuomeniško jaunimo.

Draugijos narys Rimvydas Žiliukas aptarė Kauno pilies problemas, supažindino su visuomenei nepriimtinu architekto Kęstučio Mikšio projektu.

Renginį filmavo Eičiūnų jaunimo centro vadovo Zenono Anušausko atstovaujama Interneto televizija.

Pilietinė akcija prie Kauno pilies

Lietuvos visuomenė prieštarauja, kad Kauno pilis būtų atstatyta pagal modernias technologijas iš pilių statybai nebūdingų medžiagų. Todėl surengėme protesto akciją-

"Apjuoskime Kauno pilį".

Pagerbėme Lietuvos didikus Radvilas

Molėtų rajone, Dubingių miestelyje, Asvejos ežero pakrantėje esanti Dubingių piliavietė yra viena didžiausių Lietuvoje. Nuo XVI a. ten buvo įsikūrusi Radvilų šeimos rezidencija. Dubingiai istoriniuose šaltiniuose minimi nuo XIV a., o juose Vytauto statyta pilis ir bažnyčia minimos

nuo XV a.

      Dubingiuose Radvilos pastatė naują mūrinę pilį, dviejų aukštų mūrinius rūmus su rūsiais, bokštu ir kitomis patalpomis, renesanso stiliumi perstatė ir perdavė evangelikams-reformatams vytautinę bažnyčią, kurioje 1588, 1590, 1620 m. atitinkamai buvo palaidoti Vilniaus vaivada, 1564 m. Ulos mūšio metu nugalėjęs rusų caro Ivano Žiauriojo kariuomenę ir išgarsėjęs Europoje, LDK kancleris ir didysis etmonas Mikalojus Radvila Rudasis (1512-1584), jo sūnus Mikalojus ir anūkas LDK didysis etmonas Jonušas VI Radvilos.

    1621 m. Vilniaus vaivada, LDK kancleris ir didysis etmonas Kristupas Radvila suremontavo bažnyčią, sutvarkė jos rūsius ir, sudaręs sutartį su Vilniaus meistrais-mūrininku H.Handle ir akmentašiu J.P. Valonu, užsakė 7 marmurinius sarkofagus. Bažnyčioje 1578 m. buvo palaidota jo pirmoji žmona Ana Sobkovna.

     1627 m. į Dubingių bažnyčią buvo perkelti nuolat LDK interesus gynusio Vilniaus vaivados, Livonijos vietininko, LDK kanclerio, unijos su Lenkija priešininko Mikalojaus Radvilos Juodojo (1515-1565) ir jo žmonos Elžbietos Šidloveckos-Radvilienės (1533-1562) palaikai.

     Radvilų pertvarkyta bažnyčia stovėjo iki XIX a. Jų kapavietė buvo atrasta 2004-ųjų liepą. Dr. R. Ragauskienės surinkti istoriniai duomenys bei ikonografinė medžiaga, bei doc. dr. R. Jankausko antropologiniai tyrimai leidžia teigti, kad surasti aukščiau minėtų kunigaikščių palaikai. Atradimo faktas atradėjų-Vilniaus universiteto ir Jėzuitų gimnazijos studentų bei kitų mokslininkų pageidavimu iki rastų palaikų identifikacijos pabaigos, buvo labai kruopščiai slepiamas. Tęsiami septynių aukščiau minėtų kunigaikščių Radvilų palaikų, bei jų kapavietės moksliniai tyrimai.

       2005 05 02 Vilniaus universiteto Senato salėje šiuo klausimu buvo surengta spaudos konferencija, kurioje visuomenė buvo supažindinta su šio atradimo rezultatais. Tarp konferencijos dalyvių buvo ir žymus istorijos mokslų prof. Alfredas Bumblauskas. Dubingių bažnyčios teritorijoje aptikta ir daugiau kolkas neidentifikuotų palaidojimų.

        Nutarta gerbti didikų teisę į amžinojo poilsio vietą Dubingiuose ir po kelis metus trukusių mokslinių tyrimų, jų palaikai buvo grąžinti ten, kur buvo rasti.

        2009 m. rugsėjo 3-5 d. vyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų giminės atstovų palaikų pagerbimas ir lankymas Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmų salėje (Vilniaus g. 22, Vilnius).
Radvilos buvo viena įtakingiausių ir turtingiausių Lietuvos kunigaikščių giminių.
Rugsėjo 05 d. Dubingiuose įvyko iškilminga šių šviesuolių perlaidojimo ceremonija.

Iškilmėse dalyvavo pirmieji Lietuvos valstybės asmenys- Pirmasis Atkurtos Lietuvos Valstybės Vadovas Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublkos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, kunigaikščių Radvilų palikuonys - Mikalojus ir Motiejus Radvilos (Mikołaj i Maciej Radziwiłłowie), Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos, kitų organizacijų atstovai, visuomenė.

Susitikome su Lenkijos bajorų sąjungos nariais

2009-08-15 ir 16 dienomis Lenkijos bajorų sąjungos Baltstogės skyriaus bajorai viešėjo Vilniuje bei jo apylinkėse. Šia išvyka buvo siekama paminėti Baltstogės bajorų skyriaus įsteigimo penktąsias metines.

Drauge su Baltstogės skyriaus bajorais, išvykoje dalyvavo Lenkijos bajorų sąjungos nariai iš Kanados, Gdansko, Lodzės, Varšuvos, Ciechanovo, Klukovo, Sopoto...

Svečiai aplankė Trakus, įsimintiniausius Vilniaus apskrities architektūros paminklus, jų tarpe Katedrą, Trijų kryžių kalną, Aušros vartus, Rasų kapines, Vilniaus Pranciškaus Asyžiečio Bernardinų bažnyčią. Joje 2009-08-13 buvo pašventintas Radavičių ir Rodovičių giminės atstatytas XVIII a. II p. medinis Šv. Didako altorius. Vienu iš jo rėmėjų yra Baltstogės skyriaus narys, herbo „Rudnica“ bajoras Teodor Zdzisław Rodowicz, kuriam brolis pranciškonas Algirdas Malakauskis suteikė garbę pasirašyti bažnyčios geradarių knygoje.

Vėliau Lienkijos bajorų sąjungos nariai Jerzy Łucki su dukra- h. „Sas“, ponai Teleżyńscy- h. „Gozdawa“, Kopciowie- h. „Kroje“, Wojnowie- h. „Ślepowron“, Piętkowie- h. „Ślepowron“, Kaj Małachowski- h. „Gryf“, Michał Niemirowicz-Szczytt, h.- „Jastrzębiec“, ponai Mieczysław ir Cezary Brzozowscy- h. „Korab“, Łukasz Lubicz-Łapiński su žmona- h. „Lubicz“, Jerzy Wiszowaty- h. „Roch“, Władyczański su anūku- h. „Zaremba“, Zbigniew Brzozowski- h. „Korab“, Feliks Grabowski- h. „ Jastrzębiec“, Maria Leszczyńska, Marek Leszczyński su žmona- h. „Awdaniec“, Andrzej Łapiński-Wzorek su žmona- „h. Lubicz“ ir kt.

2009-08-16 Trakų Vokės „Bajorų rūmuose“, Lenkijos bajorai susitiko su Lietuvos bajorų sąjungos Vilniaus krašto vadu, h. „Szaszor“ bajoru Jonu Ragausku, bajorais Anna Rimeikiene- h. „Trąby“, Žilvinu Radavičiumi- h. „Rudnica“, VŠĮ „Dvarų kultūros centras“ direktoriumi Raimundu Bačėnu, kuris svečiams surengė eksksursiją po rūmus.

Bajorų rūmų Raudonojoje salėje Lenkijos ir Lietuvos bajorai kalbėjo apie dvišalio bendradarbiavimo galimybes.

Baltstogės skyriaus bajorų vadas Łukasz Lubicz-Łapiński, Lenkijos bajorų sąjungos spaudos atstovas Michał Niemirowicz-Szczytt-

h.„Jastrzębiec“ ir Vilniaus krašto bajorų vadas Jonas Ragauskas apsikeitė atminimo dovanomis, už pilietiškumo iniciatyvas Teodor Zdzisław Rodowicz buvo įteiktas Radavičių ir Rodovičių giminės herbas „Rudnica“.

Jonas Ragauskas Lenkijos bajorų delegacijai perdavė Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vado, h. „Topór“ bajoro Kęstučio Ignatavičiaus, o Łukasz Lubicz-Łapiński Jonui Ragauskui perdavė Lenkijos bajorų sąjungos vado, h. „Syrokomla“ grafo HENRYK hr. GROCHOLSKI linkėjimus.

Džiaugiamės, kad Lenkijos bajorų delegacijoje dalyvavo ir garsaus kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos palikuonys.

http://www.zszp.bialystok.pl/teodor-zdzislaw-rodowicz.html

Įvyko Radavičių giminės suvažiavimas

Radavičių (Rodovičių) giminė Vilniaus Pranciškaus Asyžiečio Bernardinų bažnyčioje (Maironio g. 10). atstatė XVIII a. II p. barokinį Šv. Didako altorių.

Jo Šventinimo ir pristatymo visuomenei ceremonija įvyko 2009-08-13. Pirmą kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, tokio mąsto idėją įgyvendino kilminga giminė, kuri tapo pavyzdžiu kitoms, nebūtinai kilmingoms giminėms puošti Lietuvą.

Projektas skiriamas Lietuvos 1000- mečiui ir Mažesniųjų brolių ordino (pranciškonų) 800- mečiui paminėti. Projekto vadovas Žilvinas Radavičius, koordinatorius Lenkijoje-Jan Rodowicz.

Renginyje dalyvavo Lenkijos dainininkė Maryla Rodowicz su šeima, Jo Ekscelencija Lenkijos Respublikos Ambasadorius Janusz Skolimowski, lietuvių teatro ir kino aktorius Tomas Vaisieta, poetė Inga Krukauskienė, Lietuvai pagrąžinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis, kiti garbingi svečiai.

Drauge su Maryla Rodowicz, jos vyru Andžėjum, sūnumi Jendžėjum, giminės suvažiavime dalyvavo Wanda Rodowicz, Malgorzata Rodowicz su vyru Janušu, Joanna Rodowicz, Janas Rodowicz su žmona Iza ir anūku Maksimilijanu, Tomas Rodowicz su žmona ir dukrele Nevena, Ježis Rodovič su anūkėmis Aleksandra ir Magda, Petronėlė-Genovaitė Radavičienė (Žilvino mama), Egidijus Radavičius su žmona Inga, Erimijus Radavičius su žmona Renata.

Altorių pašventino brolis pranciškonas, gvardijonas OFM- Algirdas Malakauskis. Bažnyčios choras giedojo Grigališkojo choralo giesmes.

Altoriaus atstatymo darbus atliko Daliaus Joneikio vadovaujama įmonė – “Pranciškaus staliai”.

Maryla Rodowicz pasakojo, kad jos tėvai, seneliai meldėsi Bernardinų bažnyčioje, ir netoliese esančiose Bernardinų kapinėse palaidotas jos senelis. Lenkijos portretistė Wanda Rodowicz savo giminaičiams Marylai Rodowicz ir Žilvinui Radavičiui įteikė nutapytus jų portretus, kurie beveik nesiskiria nuo nuotraukos.

Jo Ekscelencija Lenkijos Respublikos Ambasadorius Janusz Skolimowski pasveikino renginio organizatorius, Janui Rodowicz įteikė Lenkijos Respublikos Gynybos Ministro pasirašytą dokumentą dėl jo senelio, Katynės kankinio- Stanislaw Rodowicz karinio laipsnio pakėlimo.

Po iškilmių įvyko Radavičių ir Rodovičių giminės susitikimas. Jo metu buvo ne tik vaišinamasi cepelinais ir koldūnais, bet ir maloniai bendraujama, džiaugtasi abipusiu sėkmingu bendradarbiavimu ir aptartos tolimesnės šios giminės projektinės veiklos galimybės.

Pažiūrėti vaizdo filmuką:

http://www.youtube.com/watch?v=L7RWGh94Cyw

Apie tai rašė:

http://www.tygodnik.lt/200935/bliska3.html

http://kurierwilenski.lt/2009/08/10/polsko-litewska-unia-rodowiczow-%E2%80%94-radaviciusow/

http://www.rp.pl/artykul/38,348711_Zjazd_rodu_Rodowiczow_w_Wilnie.html

http://www.rp.pl/artykul/38,346668_Jak_Rodowiczowie_oltarz_w_Wilnie_odbudowali.html

http://www.bajorusajunga.lt/en/news/239-radaviciu-projektas

Stebuklas Vilniaus Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje

Istoriniuose dokumentuose radau daug informacijos apie tai, kad bajorai Radavičiai ne tik gerbė pranciškonus, bet ir testamente jiems numatydavo dalį palikimo. Susidomėjęs pranciškonų fenomenu, kartą atėjęs į Vilniaus Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią, niekada nenorėjau jos apleisti.

Iš brolio Algirdo Malakauskio Šv. Mišių metu išgirdau, kad viena turtinga šeima padovanojo bažnyčiai vitražą. Ši informacija mane labai sudomino, nes mano dvasią skaudino sovietinių barbarų bažnyčiai padaryta žaizda – sugadinti vargonai, suniokotas bažnyčios inventorius, grotuoti celofanu dengti langai, pro kuriuos skraidydavo paukščiai, išgrobstytas turtas...

Po Šv. Mišių paklausęs brolio Algirdo, kiek kainuoja toks vitražas, supratau, kad neturiu pinigų jo finansuoti, tačiau kažkas iš vidaus mane įpareigojo tą padaryti. Todėl pagalbos kreipiausi į Vilniaus krašto bajorų vadą Joną Ragauską, kurio sudominti bajorai paaukojo tam tikrą sumą pinigų. Tuomet supratau du dalykus – kad: 1) norint sulaukti stebuklo, nereikia būti materialiniu turčiumi, reikia sutelkti žmones numatytam tikslui pasiekti; 2) stebuklas tikrai įvyko, nes vietoj vieno vitražo bažnyčiai buvo padovanoti trys.

Herbiniai, 2005 m. Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) bažnyčiai dovanoti vitražai sukuria tvirtovės įvaizdį ir gali būti lyginami su ankstesnių bažnyčios rėmėjų herbais, kurie pavaizduoti ant tos pačios sienos tyrinėtojų atrastoje freskoje bei kituose bažnyčią rėmusių Lietuvos didikų memorialuose.

Siekį pagrąžinti Bernardinų bažnyčią įtakojo ne tik mano tikėjimas ir meilė, bet daugybės mane supančių žmonių įtaka: mano dvasinis mokytojas eks. Kražių klebonas Alionidas Budrius savo parapijoje panašiu principu atstatė labai daug svarbių istorijos objektų. Draugas, tuomet istorijos mokslų magistras, o dabar doktorantas - Mangirdas Bumblauskas, kuris suteikė svarbios informacijos apie XVI a. II p. Kražių bažnyčią rėmusį mano giminaitį iš Radavičių-Šimkavičių genealoginio medžio šakos - Stanislovą Radavičių^¹, bei pačių brolių pranciškonų įtaka ir dalyvavimas Vargdienių mergelių vienuolyne veikusios religinės grupelės „Atgaivink“ veikloje. Grupelei vadovavo sesuo Onutė Petraškaitė.

Šis stebuklas yra puikia užuomina, kad visuomenė turi pilietiškėti, kad ne tik nuo beprasmiškai savo tūkstančius švaistančių palaidūnų - Jono, Petro priklauso nykstančio Lietuvos paveldo ateitis, bet ir nuo visų mūsų, nepaisant turto ir socialinės padėties, nes prieš Dievą visi mes lygūs, o suorganizuoti paramą bažnyčiai gali kiekvienas parapijietis.

Niekada per visą atkurtos LBKS istoriją, nebuvo tokio mąsto projekto. Jį galime lyginti tik su Lietuvos Bajorų Rūmų įkūrimu, su šiuo susijusia Norvegijos karaliaus parama, ar LBKS vadovybės pastangomis šią organizaciją integruoti į pasaulio kilmingųjų šeimą...

Pagal istorinę reikškę, XV a. II p. – XVI a. II p. statyta Vilniaus Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia įeina į svarbiausių Vilniaus statinių penketuką, kuriame yra ir Aušros Vartai, Valdovų Rūmai, Vilniaus Arkikatedra ir Sapiegų Rūmai. Ši bažnyčia yra gotikinė, tačiau turi renesanso, baroko bei klasicizmo bruožų^².

Šventovės įrengimu ir puošimu nuolat rūpinosi daugybė įtakingų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aristokratų bei pasiturinčių žmonių.

Sovietai šią bažnyčią uždarė 1949 m., tačiau net po šešiasdešimties metų švenčiant Lietuvos tūkstantmetį, ji neprarado maldininkų traukos: pastarieji čia ateina ne tik pasimelsti, bet ir prisidėti prie komunistų suniokoto bažnyčios interjero atstatymo. Džiaugiamės, kad šių rėmėjų tarpe yra ir Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma, h. „Rudnica“ Lietuvos bajorų Radavičių (užsienyje – Rodowicz/Rodovič) giminė^³ bei kt. rėmėjai.

Tęsdami bajorų paramos paveldui, kultūrai ir švietimui tradiciją, drauge su giminėmis iš Lenkijos – Maryle Rodovič, Janu Rodovič‘iumi ir kt., suorganizavome unikalaus, XVIII a. II p. medinio, barokinio Šv. Didako altoriaus atstatymą. Šis Vilniaus Pranciškaus Asyžiečio Bernardinų bažnyčioje atstatomas altorius - tai Radavičių giminės dovana Lietuvai, jos tūkstantmečio ir pranciškonams, Mažesniųjų brolių ordino 800 metų jubiliejaus proga.

1 Tarkvinijus Pekulas. Žemaičių vyskupijos vizitacija. Vilnius,1998.p. 241.

2 Alfredas Bumlauskas. Senosios Lietuvos istorija 1009-1795.Kaunas, 2005. p. 193, 211, 213.

3 www.radaviciai.lt

Pagerbti Valdovų rūmų rėmėjai

2009-07-07 Valdovų rūmų paramos fondas sukvietė vilniečius, miesto svečius ir Valdovų rūmų rėmėjus į tradicines Valdovų rūmų rėmėjų pagerbimo iškilmes.

Renginio pradžioje įvyko senosios muzikos koncertas “Valdovo pasveikinimas’’, kurį atliko kolektyvai “Bancheto musicale’’ ir “Festa Cortese’’.

Šventės dalyvius linksmino Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras. Vadovas – plk. Algirdas Radzevičius.

Svečius pasveikino Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas, Lietuvos Respublikos Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, Valdovų rūmų paramos fondo valdybos pirmininkas Algirdas Vapšys, Valdovų Rūmų paramos fondo direktorius Edmundas Kulikauskas, Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė, Valstybės laikraščio Lietuvos aidas redaktorius Algirdas Pilvelis.

Oratoriai džiaugėsi atstatytais Valdovų rūmais, vylėsi, kad pinai atstatyti šį, anot Prezidento Algirdo Brazausko, pagrindinį Lietuvos valstybingumo simbolį pavyks iki Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių paminėjimo 2010-07-15.

Dr. Vydas Dolinskas ir kiti pranešėjai teigė, kad apie 1661 m. rusų caro Aleksėjaus Michailovičiaus kariuomenės dalinai sugriautų Valdovų rūmų atstatymą svajojo ne tik XVII a. II p. – XIX a. pr. bajorai, bet ir menininkai. Tačiau dėl skirtingų priežasčių Lietuvos-Lenkijos valdovai šios savo rezidencijos neatstatė.

Atkurti ir skirtingai apibūdinami Valdovų rūmai apie mūsų Tėvynės didybę turėtų byloti tūkstantmečius.

Valdovų rūmų rėmėjai buvo apdovanoti Valdovų rūmų statytojo diplomais.

Džiaugiuosi, kad Lietuvos tūkstantmečio proga, buvau apdovanotas šiuo diplomu. Valdovų rūmų atstatymo idėja man labai artima: 2001-2005 m. buvau Valdovų rūmų paramos fondo savanoriu. Atsisakęs algos, tūkstančiams Lietuvos ir užsienio piliečių pasakojau šio Lietuvos valstybingumo simbolio istoriją, rinkau aukas jo atstatymui.

Niekada nepamiršiu tos nuostabios rūmų aplinkos, kuomet galėjome vaikščioti po autentiškus Žygimanto Augusto epochos akmeninius grindinius ar liestis prie Vytauto Didžiojo laikotarpiu sumūrytų rūsio skliautų likučių. Tuo pat metu džiaugėmės, kad po specialiais gaubtais slypėjo beveik visa Lietuvos istorija nuo geležies amžiaus pradžios 500 m. pr. Kr. (galėjome matyti to laikotarpio laužavietę) iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo pabaigos ir suniokotų Valdovų Rumų nugriovimo.

Ši vieta nuostabi dar ir tuo, kad joje išliko dviejų tikėjimų – pagonybės ir krikščionybės paminklai. Vilniaus Katedros požemiuose randame pagonybės laikotarpio aukurą, o apie krikščionybę mums byloja eilę kartų perstatyta pati Katedra.

Nuostabu, kad šią saulėtą ir džiugią dieną susitikau beveik visus savo bendražygius ir dvasiškai artimus žmones. Jų tarpe kunigą Alionidą Budrių, bendražygius - Aldoną Makšimienę, Rimantą Matulį, Vytautą Varkalą, Ričardą Simonaitį ir kt. intelektualus. Drauge svajojome apie rūmų atstatymą ir šios svajonės suvienyti, dirbome nuoširdžiai. Ačiū Dievui, kad mums pavyko padaryti tai, ką galėjome.

Apie tai rašė:

2009 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo paminėta Gedulo ir vilties diena, o birželio 15 d. atidarytos dvi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro, Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos išsivadavimo judėjimo tyrimo centro organizuotos nuotraukų parodos - „Ukrainos sukilėlių armija: nenugalėtųjų istorija“ ir „Karas po karo: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944-1953 m.“ Jose nušviečiama antisovietinio pogrindžio Lietuvoje ir Ukrainoje veikla.

Lietuvos Respublikos Seimo Komunikacijos departamento, Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė, aktorius Tomas Vaisieta teigė, kad būtina diegti patriotizmą visuomenėje ir mokėti nusilenkti savo kraštui, Tėvynei, nes auga nauja žmonių karta, kurią T. Vaisieta tapatino su mindaugine Katedra arba sovietų nužudytais tremtiniais bei politiniais kaliniais...

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas Algis Kašėta teigė, kad tiek Lietuvos, tiek Ukrainos antisovietiniai sąjūdžiai buvo panašūs, o žvelgiant į nuotraukose užfiksuotus partizanų veidus, pastebime, jog visi jie tarsi broliai.

Jo Ekscelencija Ukrainos Respublikos ambasadorius Lietuvoje IHOR PROKOPCHUK teigė, kad Ukrainoje formuojasi nauja partizaninį sąjūdį tyrinėjanti istorikų karta. Jų parengta istoriografija ukrainiečiams suteiks galimybę plačiau sužinoti apie tai, kaip praėjusiame šimtmetyje Ukrainos partizanai kovojo už savo Tėvynės laisvę.

Pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, prof. Vytautas Landsbergis teigė, kad dar tada, kai Ukraina įėjo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtį, Lietuva ją gynė nuo išorės priešų. Panašiai kaip ir lietuviai, ukrainiečiai kovojo prieš rusifikaciją carizmo metais, o sunkiomis 1991-ųjų dienomis, kada sovietai drauge su savo koloborantais norėjo nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, tarp Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos gynėjų būta savanorių ir iš Ukrainos. Pastarieji buvo pasirengę žūti už Lietuvą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė sakė, kad parodose eksponuojamose nuotraukose atsispindi laisvės kovotojų stiprybė: sovietų pastangos paversti juos dehumanizuotais gyvuliais nepasiteisino, nes dauguma šių kovotojų net žvelgdami mirčiai į akis ar patirdami sveiku protu nesuvokiamais būdais vykdomą fizinį ir moralinį smurtą, jie neišsižadėjo ištikimybės Tėvynei tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje...

Seimo narė Dalia Kuodytė džiaugėsi šiuo renginiu, teigė, kad laisvė – tai ta vertybė, už kurią kovojama.

Po trumpo aktoriaus T. Vaisietos pasirodymo, ypač informatyviai Ukrainos antisovietinę rezistenciją aptarė Ukrainos Respublikos saugumo tarnybos archyvo direktorius, istorikas Vladimiras Vertovičius (Владимир Вятрович). Pasak pranešėjo, Ukrainos ginkluotas antisovietinis sąjūdis prasidėjo nacistinei Vokietijai užėmus Ukrainą 1942 m. ir tęsėsi iki 1960 m. Į vokiečius ukrainiečiai žvelgė kaip į išvaduotojus, su jais buvo siejama viltis turėti savo valstybę. Tuo tarpu stalininė Sovietų Sąjunga jiems nekėlė jokio pasitikėjimo todėl, kad sovietų viešpatavimo Ukrainoje metu buvo nužudyta ir ištremta daug ukrainiečių.

Apgailestaujama, kad žlugus sovietinei santvarkai, tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje dalis gyventojų partizanus iki šiol vadina banditais.

Renginys buvo nepaprastai įdomus. Jame dalyvavo daug intelektualų, politikų, disidentų... Tarp jų Jo Ekscelencijos Prezidento Valdo Adamkaus LDK Gedimino ordino medaliu apdovanotas intelektualas Rimantas Matulis, fotografė Gražina Pigagaitė-Vilbik, Genocido aukų muziejais Istorijos skyriaus vedėja Vilma Juozevičiūtė, kiti garbūs svečiai.

Šias dvi parodas papildo greta eksponuojama fotografo Gintauto Aleknos darbų ekspozicija „Tremties pėdsakais Sibire“, kuri įamžina Lietuvos gyventojų tremties vietas - Jakutijoje esančiuose Tit Aruose, Irkutsko, Krasnojarsko, Tomsko srityse. Jeigu pirmose dviejuose parodose eksponuojamose nuotraukose užfiksuotuose kovotojų veiduose dar galime įžvelgt šypseną, viltį ar liūdesį, tai G. Aleknos darbuose atsispindi mirtis: apleistos kapinės, dažnai nežinomi tremtinių kapai. Dalis jų, ypač Tit Aruose, atviri: matosi karstai bei juose esantys tremtinių palaikai...

Tuo savotiškai nušviečiama antisovietinės rezistencijos epocha - vieni pasmerkiami vergo daliai Sibiro koncentracijos stovyklose, kiti nužudomi rūsiuose ar miškuose ir išniekinami, dažnai visiškai nuogi „eksponuojami“ miestų ir kaimų aikštėse...

Tikėkimės, kad pastarųjų ekspozicijų organizatoriai suteiks galimybę su visa šia medžiaga susipažinti ir plačiosioms visuomenės masėms. Ypač istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojams, kurie privalo savo mokiniams diegti patriotizmą, aiškinti, kokia kaina Tėvynės sūnūs ir dukros mokėjo už šiandien daugelyje visuomenės sluoksnių prieštaringai vertinamą Lietuvos laisvę. Gėda, kad pirmajam atkurtos Lietuvos valstybės vadovui, prof. V. Landsbergiui Lietuvos valdžia nepripažino Prezidento statuso ir nei vienas 1990 m. kovo11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras už šio dokumento paskelbimą iki šiol nebuvo apdovanotas valstybiniu apdovanojimu.

Šį straipsnį skelbė :

Eisenoje dalyvavo Jašiūnų „Aušros“, Vilniaus Senamiesčio, Vilniaus Sausio 13-tosios bei Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinių mokyklų, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojai ir mokiniai. Jie nešė rūkymo priklausomybę smerkiančius transparantus. Dalyviai skandavo: „Rūkymas žudo gamtą!“, „Rūkymas žudo žmogų!”

Stabtelėję prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros, moksleiviai sušuko “Tegyvuoja Prezidentas!“.

Atvykę į Rotušės aikštę, minėjimo dalyviai dėkojo vieni kitiems už prasmingą bendradarbiavimą ir išreiškė norą dalyvauti panašiame renginyje šių metų lapkričio mėn.

VPU Socialinių mokslų fakultete esančioje arkivyskupo Mečislovo Reinio salėje jaunimas ir seminaro pranešėjai (draugijos „Baltų ainiai“ pirmininkas Alfonas Čekauskas, šios draugijos prezidiumo nariai VU profesorius Česlovas Kalenda, Antanas Krušnauskas ir Valda Noreikaitė, VPU docentė Marijona Černiauskienė, draugijos „Optimalietis“ pirmininkas Vladislav Kondratovič, Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas, istorijos mokslų magistras Žilvinas Radavičius) aptarė kvaišalų vartojimo problemas. Sausio 13-osios vidurinės mokyklos dailės mokytoja Julija Kaunienė pristatė savo mokinių piešinių parodą apie rūkymo žalą.

Ž.Radavičius jaunuoliams papasakojo, kad į tabako auginimo ir jo gaminių pardavimo procesą yra įsitraukę daugybė suinteresuotų žmonių - pradedant žemdirbiais ir baigiant ritualinių paslaugų verslo atstovais. Jų tikslas – kuo didesnis pelnas, bet ne žmogaus gyvybė ir sveikata. Tuo tarpu labai įspūdingai laiką leisti galima ir nesisvaiginant.

Pasak Sausio 13-osios vidurinės mokyklos 11b klasės moksleivių Tado, Agnės ir kt., eisena buvo sėkminga. Jos dalyviams nestigo aktyvumo, renginyje dalyvavusius moksleivius pagyrė praeiviai.

Seminare dalyvavusios Julijos Kaunienės mokinės Julija, Lina, Karina, Aliona, Edita ir Dovilė išreiškė susirūpinimą tuo, kad nuo tabako gaminių sukeltų ligų pasaulyje kasmet miršta keli milijonai žmonių, piktinosi girtuokliavimo daroma žala, pritarė, kad tam tikrą laiką kvaišalus vartoję žmonės tampa priklausomi nuo jų.

Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos mokytojas Fiodor Fedosiuk teigė, kad šios mokyklos pedagogai nuolat dalyvauja panašaus pobūdžio renginiuose ir noriai diegia pilietiškumą jaunimo tarpe.

2009-05-26 Vilniaus Karoliniškių ir Lazdynų mikrorajonus jungiančiame “Pasakų parke“ įvyko nuostabi vakaronė. Ją vedė Romualdas Brūzga. Ideliai Karoliniškių muzikos mokytojos Valerijos Brūzgienės surežisuotame renginyje linskmybių nestigo.

Šventėje dalyvavo mūsų visų mylima Karoliniškių seniūnė Violeta Gedminaitė, kandidatas į Europos Parlamentą, TS-LKD atstovas, intelektualas, buvęs Žilvino Radavičiaus dėstytojas Petras Musteikis, Vilniaus miesto meras Vilius Navickas ir kt. garbūs svečiai.

Į vakaronę susirinkusius žmones linksmino jaunieji artistai iš Grigiškių meno mokyklos, Vilniaus Jono Pauliaus II-ojo gimnazijos, Karoliniškių muzikos mokyklos ir kitų švietimo įstaigų.

Įspūdingai pasirodė Karoliniškių gimnazijos pedagogės Nijolės Antanavičienės mokiniai. Jų šokis „Jūreiviai“ nenusakomai puikus. Linksmai nuteikė Vilniaus Jono Pauliaus II-ojo gimnazijos vokalinis ansamblis „Ad astra“. Vadovė – Katažyna Nemycko.

Džiaugiamės, kad Vilniuje yra tiek daug talentingų vaikų ir jaunuolių, bei jų kūrybines iniciatyvas skatinančių žmonių. Šventė buvo išties nuostabi, o visų atlikėjų pasirodymai nepakartojami.

2009-04-30 Edukologijos magistrės Liudmilos Isajevos vadovaujamos Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos pedagogai Žilvinas Radavičius ir Miroslav Janč, dvyliktokai Ana Atabajeva, Arina Belskaja, Artūras Karsokas, Arsenijus Konovalovas, Aleksandras Kuzečkinas, Sandra Sočivko, Alisa Šaiko, Jekaterina Ždanova, Andžejus Žibort, Kristina Grigorovič ir Pavelas Gurskis lankėsi LR Seimo Europos informacijos biure bei išklausė paskaitą apie Europos Sąjungą (ES).

Drauge su šio renginio vedėja LR Seimo Europos informacijos biuro padėjėja Justina Kišūnaite ne tik simboliškai paminėjome Lietuvos narystės ES penkmetį, bet ir džiaugėmės, kad šiame biure skleidžiama pilietiškumo dvasia. Abiturientams buvo priminta, kad būtina aktyviai dalyvauti artėjančiuose Lietuvos Respublikos Prezidento bei Europos Parlamento rinkimuose 2009 m. gegužės 17 d. ir birželio 7 d.

Dalyvavimas rinkimuose – kiekvieno Lietuvos piliečio konstitucinė pareiga.

ES - tarptautinė organizacija, kurią šiuo metu sudaro 27 valstybės. Mėlynos spalvos ES vėliavoje vaizduojama 12 žvaigždučių. Jos simbolizuoja Europos tautų vienybę ir gerovę.

Lietuva į ES įstojo 2004-05-01. Mūsų šaliai naudinga priklausyti ES dėl to, kad narystė šioje organizacijoje atveria plačias tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybes kultūros, ekonomikos, ekologijos, politikos ir kt. srityse.

Plačiau apie ES galite sužinoti apsilankę: http://www.eib.lrs.lt

Renginys buvo nepaprastai įdomus ir informatyvus. Jo vedimo metodiką galėsime pritaikyti ugdant pilietiškumą, o pasisėmę papildomų žinių apie ES moksleiviai patikimiau jausis istorijos egzamine.

2009-04-04 žurnalistas, publicistas, rašytojas ir istorikas Jerzy Surwilo knygyne „Elephas“ pristatė savo knygą – „Zdarzenia, fakty, anegdoty: Spacerkiem z Marszałkiem po Żmudzi, Wilnie i Wileńszczyźnie“. Darbe autorius cituoja lenkų ir lietuvių istorikų, publicistų ir kultūros žmonių nuomones apie pirmąjį Lenkijos prezidentą J.Pilsudskį, gausu įdomių dokumentų apie jo ryšį su Lietuva, lietuviais, Vilniumi, kalbama, kad jis yra kilęs iš Žemaitijos bajorų Pilsudskių giminės.

Pilsudskio laikų Lenkijos valdančiajame elite buvo daug aristokratų kilmės asmenų, kurie, panašiai kaip ir Pilsudskis, puoselėjo Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) atstatymo 1772 m. sienomis idėją. Tačiau ši Lenkiją, Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą apimanti valstybė tuomet turėjo būti ne bajorų, bet demokratiškai valdoma respublika.

Jerzy Surwilo kalbėjo ir apie Katynės tragediją, prisiminė šios tragedijos metu nužudytus Lenkijos kariuomenės kariškius, kurių giminaičiai gyvena Vilniuje, priminė, kad 2009-04-13, 13.00 val. Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčioje už didžia dalimi iš Lenkijos išvežtus ir Katynėje SSRS NKVD smogikų nužudytus Lenkijos kariškius, kurių tarpe buvo Stanislaw Rodowicz, Juzef Wasilewski, Halina Kalwajt, Elžbieta Gružewska ir kt., vyks šv. Mišios. Pasak Jerzy Surwilo, Katynėje sušaudytų Lenkijos kariškių tarpe buvo skirtingų tautybių žmonių. Jų tarpe ir lietuviai.

Renginyje dalyvavusi Stanislovo Moniuškos vardo Lenkijos kultūros centro Lietuvoje pirmininkė Apolonia Skakowska dėkojo Jerzy Surwilo už pilietiškumo iniciatyvas, o šio straipsnio autorius pridūrė, kad 2009-04-13 savo namuose uždegsiantys žvakutes Radavičiai pagerbs Katynės aukas, kurių tarpe buvo ir sovietų nuo šeimos atskirtas, Lenkijoje gyvenęs mūsų giminaitis Stanislaw Rodowicz (nes caro laikais ir prieš Pirmąjį pasaulinį karą iš Lietuvos išvykusių Radavičių pavardės nepakito).

Žilvinas Radavičius. Pristatyta istoriko Jerzy Surwilo knyga./Lietuvos aido kasdieninis priedas. 2009-04-11. Nr. 68 (1195). P. 3.

Jan Lewicki. „Wileńsko-kowieńskie ślady zbrodni katyńskiej”. Ocalic pamiec o Katyniu./Tygodnik wilenszczyzny. 2009-04-09. Nr. 15 (770). Rota. P. 2.

Is kaires Z. Radavicius, A. Skakowska, J. Surwilo

Vilniaus ir Kauno bajorai kalbėjo apie meilę Tėvynei

Praėjusį šeštadienį, 2009 m. sausio 17 d., Lietuvos bajorai susirinko į naujametinį vakarą Kauno karininkų ramovėje. Renginyje daug dėmesio buvo skiriama kultūrai bei Lietuvos tūkstantmečio paminėjimui.

Iškilmingai sugiedoję Undinės Nasvytytės ir Kipro Mašanausko sukurtą LBKS himną džiaugėmės, kad renginį praturtino Sabina Martinaitytė ir jos studentai: Erika Grigaitytė, Andrius Apšega, Liudas Mikalauskas ir Egidijus Bavikinas. Koncerte skambėjo arijos, duetai ir tercetai iš žymiausių operų, operečių ir miuziklų, daininkamas akomponavo Audronė Eitmanavičiūtė.

Iš Vilniaus ir Kauno sugužėję bajorai akcentavo meilės Tėvynei būtinybę, svarstė, kaip bajorai galėtų paminėti Lietuvos tūkstntmetį. Šventiniame bajorų susitikime dominavo draugiškumo dvasia. Bendravome Lietuvos istorijos, politikos temomis.

Renginyje dalyvavo ir Kauno meras Andrius Kupčinskas, LBKS vadas Kęstutis Iganatavičius, Vilniaus krašto vadas Jonas Ragauskas, LBKS atstovė Lietuvai Lenkijoje Ilona Kliučinskaitė Sapinska, kiti garbūs svečiai.

Šv. Rapolo bažnyčioje pagerbėme Katynės aukas ir

paminėjome Lenkijos nepriklausomybės 90-metį

1940-03-05 J.Stalino ir V. Molotovo įsakymu NKVD sušaudė 22 tūkst. lenkų, tarp jų - 15 tūkst. karininkų, kurie pateko į nelaisvę 1939 metų rugsėjo 17 dieną, SSRS klastingai užpuolus hitlerinės Vokietijos agresijai besipriešinančią Lenkiją.

Apie Katynėje netoli Smolensko aptiktą masinių žudynių vietą vokiečiai paskelbė 1943-04-13. SSRS iki pat 1990-04-13 teigė, kad šias žudynes įvykdė vokiečių kariuomenė.

Masinės žudynės vyko penkiose vietose dabartinės Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos teritorijose.

Po mišių, šioje bažnyčioje buvo pašventinta marmurinė memorialinė lenta Katynės aukoms atminti. Ją simboliškai atidengėme su Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos vėliavas simbolizuojančiomis juostelėmis, kurias perėmėme iš jas laikiusio jaunimo.

Renginį organizavo istorikas Jerzy Surwilo ir kt. intelektualai, kurie drauge su šiame minėjime dalyvavusiais Lietuvos Respublikos Seimo nariu Emanueliu Zingeriu, Lenkijos Respublikos senatoriumi Andrzej Person, Lenkijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Janusz Skolinowski, kariniu atašė pulkininku-Marek Boski teigė, kad politinių konfliktų suskaldytas tautas suvienijo Katynės kapai, nes sovietų nužudytų Lenkijos Respublikos kariškių tarpe buvo kelių tautybių žmonių -jų tarpe ir lietuvių.

Pamaldų metų prisiminėme Rainių bei Panerių žudynes.

Ponai Janusz Skolinowski ir Marek Boski Katynės aukų – Juzef Wasilewski, Halina Kalwajt, Elžbieta Gružewska, majoro Stanislaw Rodowicz (Šio straipsnio autoriaus giminaitis. Jam buvo suteiktas papulkininko karinis laipsnis ) artimiesiems įteikė 2008-10-16 Lenkijos Respublikos liaudies gynybos ministro Bogdan Klich įsaką, pagal kurį viena pakopa buvo pakelti šių komunizmo aukų kariniai laipsniai, bei neseniai Krokuvoje išleistą gerai iliustruotą Andrzej Wajda parengtą SSRS NKVD įvykdytų Katynės žudynių bylą.

Žilvinas Radavičius. Vilniuje pagerbtos Katynės aukos. /Voruta. 2008-11-22. Nr. 22 (664). p. 15.

http://www.tygodnik.lt/200846/bliska1.html

Teresa Worobiej, Czeslawa Paczkowska. 90 lat- Wolnej i Niepodleglej. /Tygodnik wilenszczyzny. 2008-11-13/19. Nr. 46 (749). Rota. p. 1-2.

Lietuvos bajorai susirinko į Seimą

2008-10-18 Vilniaus pakraštyje easnčių Bajorų rūmų Baltojoje salėje susirinko visos Lietuvos bajorų Seimas.

Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) vado Kęstučio Ignatavičiaus rūpesčiu šis renginys prasidėjo nuo konferencijos apie bajorijos istoriją.

Pirmojoje konferencijos dalyje išklausėme įdomų prof. Jūratės Kiaupienės pranešimą apie bajorijos istoriją. Ji apžvelgė LDK bajorų kelią ir jų vaidmenį valstybei Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo išvakarėse.

Pasirengimo šioms iškilmėms aukščiausiu lygiu galimybes aptarė ir Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos koordinatorius – sekretorius

Gediminas Ilgūnas. Pasak pranešėjo, Lietuvos vardo paminėjimo iškilmės vyks 2009-07-06 atidarytuose Lietuvos valdovų rūmuose, kuriuose tą dieną laukiama ir garsių monarchų viešnagės.

Sekančiais metais Vilnius taps Europos kultūros sostine. Tuomet vyks labai daug kultūrinių bei edukacinių renginių, kurių organizavime dalyvaus ir LBKS.

1994 m. įkurtos LBKS vadas aptarė pasaulio kilmingųjų organizacijų veiklą, bei jų bendradarbiavimo galimybes su LBKS, pasidžiaugė pilietiškai aktyvių bajorų veikla, aptarė įdomesnes publikacijas spaudoje, bei kitų masinės informacijos priemonių pranešimus apie bajorus.

Pasak Kęstučio Ignatavičiaus, kaskart vis labiau didėjanti LBKS narių kiekybė turi pavirsti kokybe: kiekvienas sąjungos narys privalo aktyviai dirbti Tėvynės labui ir dalyvauti LBKS veikloje.

Puikiu tokios veiklos pavyzdžiu buvo 2008-01-25 Katedros aikštėje suorganizuotos Vilniaus vardadienio paminėjimo iškilmės, kurias suorganizavo LBKS ir Draugija „Pilis“ (Žilvinas Radavičius. Lietuvos visuomenė šventė Vilniaus gimtadienį/Lietuvos aidas. 2008-01-31. Nr. 26 (10 416); ( žr. šio laikraščio priedą).

Vilniaus krašto bajorų vadas Jonas Ragauskas pasisakė už LBKS archyvo įkūrimo poreikį, o LBKS kancleris V.Oranskis, vado pavaduotojas

M. Kaubrys, legitimacijų tarybos pirmininkas B.Vonsavičius ir kiti bajorai plačiau aptarė sąjungos veiklą, diskutavo LBKS Statuto keitimo klausimais.

Seimo dalyviai už nuopelnus visuomenei, vienbalsiai pripažino Garbės bajorais kelis LBKS narius iš Vilniaus ir kt. kraštų.

Viena pagrindinių LBKS problemų – bajorystės pripažinimas bajorų palikuonims moteriškąja linija. Todėl kyla sunkumų integruotis į tarptautines kilmingųjų organizacijas.

B. Vonsavičius pranešė, kad nuo 2009-01-01 bus sugriežtinta LBKS legitimacijos tvarka: jei bajoraitė iki 1918 m. ištekėjo už nekilmingo vyro, jos palikuonių bajorystė nebus pripažįstama.

Uždegančioje kalboje buvusi LBKS vadė Undinė Nasvytytė akcentavo

didesnės pagarbos pagyvenusiems žmonėms bei pilietiškumo skatinimo jaunimo tarpe būtinybę.

Baigiamojoje Seimo dalyvių diskusijų dalyje iškėliau būtinybę už nuopelnus dvarų kultūrai pagerbti h. „Jelita“ bajoraitę, architektę-restauratorę Gražiną Juknevičienę bei už puikų LBKS svetainės administravimą

h. „Pogonia“ bajoraitei, LBKS senatorei- Audronei Musteikienei suteikti garbės bajorių vardus.

Žilvinas Radavičius. Lietuvos bajorai susirinko į Seimą/Lietuvos aidas. Nr. 246 (10 636). 2008-10-30. p. 7.

Buvusi LBKS vadė Undinė Nasvytytė

Iš kairės-J. Ragauskas, U. Nasvytytė, Ž. Radavičius

Vado Kęstučio Ignataviciaus kalba

Vilniaus krašto bajorų vado Jono Ragausko kalba

Vilniaus bajorai susirinko į seimelį

„Trimitų“ herbo bajoras G. Petkevičius

2008 m. spalio 10 dieną Vilniaus technikos bibliotekos patalpose įvyko Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos filialo “Vilniaus kraštas” Seimelis. Darbotvarkėje buvo numatyta Vilniaus krašto Vado kalba, Legitimacijos komisijos pirmininko kalba, Vado pavaduotojos kultūros reikalams kalba, finansinė iždininkės ataskaita bei pasisakymai ir diskusijos.

Susirinkusius apie 50 bajorų sveikino Vilniaus krašto Vadas , „Šašor“ herbo bajoras, Jonas Ragauskas. Tylos minute buvo pagerbti anapilin išėję bajorai. Vadas išreiškė susirūpinimą, kad, didėjant narių skaičiui, nepavyksta pritraukti naujų narių aktyviau dalyvauti krašto veikloje. Savo kalboje Vadas palietė daugelį veiklos aspektų bei informavo susirinkusius apie aktualijas: 2007 m. rugsėjo 5 d. oficialiai buvo įregistruotas LBKS filialas „Vilniaus kraštas“, turėsiantis ir savo banko sąskaitą; 2008 spalio 18 d. Vilniaus karininkų ramovėje vyks LBKS Seimas. Nuo Vilniaus krašto Seime gali dalyvauti 60 bajorų. Vadas pristatė Vilniaus krašto tarybos apsvarstytus penkis kandidatus Garbės bajoro vardui gauti, teikiamus tvirtinimui LBKS Seimui. Tai bajorai M.A. Vardziukevičius, D. Baikštys, V. Vyčas, D. Balčiauskas bei Z. Bandzaitienė. Susirinkusieji plojimais pritarė siūlomiems kandidatams; Vilniaus krašto bajorai svarstė galimybes pastatyti Jono Pauliaus II-jo skulptūrą koplytėlėje šalia Kryžių kalno, Šiauliuose, sukurtą skulptoriaus Rožės herbo bajoro K. Bogdano. Tačiau dėl lėšų trūkumo projekto vykdymas sustabdytas. LBKS numato gauti 2 mln. litų paramą iš Norvegijos Bajorų rūmų renovacijai. Šiuo metu vyksta projektavimo bei kiti darbai, reikalingi paramai gauti. Šio projekto vadovu LBKS vadovybė paskyrė J. Ragauską. Buvo pasidžiaugta “Rudnica” herbo bajoro Ž. Radavičiaus organizuojamomis ekskursijomis į Bajorų rūmus, taip pat užsimezgusiu bendradarbiavimu su Lietuvos kariuomenės ordinariatu. Bajorystės pripažinimo aktų įteikimo ceremonijos iškilmingai vykdomos Šv. Jonų bažnyčioje. Vadas pasidžiaugė didėjančia parama Vilniaus kraštui, pervedant 2-jų procentų paramą į LBKS sąskaitą, taip pat paprašė visus, pervedusius 2 procentų paramą LBKS, apie tai informuoti Vilniaus krašto vadovybę, kad parama būtų užskaityta kaip nario mokestis. Baigdamas kalbą, Vadas padėkojo aktyviausiems Vilniaus krašto bajorams už pagalbą vykdant Vilniaus krašto veiklą, organizuojant bajorų šventes, kultūrinius renginius bei keliones.

Vilniaus krašto Legitimacijų komisijos pirmininkas herbo Prus I bajoras D. Baikštys, informavo susirinkusius apie pasikeitusią Legitimacijų komisijos sudėtį, naują legitimacijos dokumentų priėmimo tvarką, mokesčių už legitimavimą pervedimą į Vilniaus krašto banko sąskaitą bei apie legitimacijos mokesčio pasikeitimą nuo 40 iki 100 litų. Taip pat informavo apie numatomus LBKS Legitimacijų tarybos reglamento pasikeitimus, sugriežtinančius bajorų priėmimo tvarką.

Laikinai einanti Vado pavaduotojos kultūrai pareigas „Ostoja“ herbo bajorė E. Varanauskienė apžvelgė Vilniaus krašto kultūrinį gyvenimą, įvykusius bei dar įvyksiančius renginius bei keliones.

Finansinę Vilniaus krašto ataskaitą pateikė iždininkė „Nalenč“ herbo bajorė G. Sakalauskienė.

Diskusijose pasisakė B. Vonsavičius, L. Petkevičienė bei kiti bajorai. D. Baikštys informavo apie Vilniaus krašto bajorų paramą Valdovų rūmams bei apie vykstančias derybas su Valdovų rūmų paramos fondu dėl galimybių ateityje pasinaudoti Valdovų rūmų menėmis bajorų tikslams.

Uždarydamas Seimelį J. Ragauskas paprašė visus aktyviai dalyvauti LBKS Seime bei padėkojo visiems už aktyvų dalyvavimą Vilniaus krašto veikloje ir pakvietė visus pasivaišinti taure vyno. Vakaronėje savo kūrybos eiles skaitė L. Petkevičienė, nuostabia poezija susirinkusius džiugino U. Nasvytytė bei B. Vonsavičiaus.

G. Petkevičius,Žilvinas Radavičius. Vilniaus bajorai susirinko į seimelį./ Lietuvos aidas. 2008-10-16. Nr. 234. p. 9.

Bajorų seimelio posėdis

Iš kairės bajorai-A. Musteikienė, T.Chomentauskas, D. Andriulienė, Ž. Radavičius

Iš kairės-bajorai M. K. Leonavičius, Ž. Radavičius, J. Ragauskas

Vilniaus krašto bajorai regiasi Bajorų Seimo susirinkimui

Vilniaus krašto bajorų vado J. Ragausko kalba

Bajorai ir inteligentija paminėjo Valstybės dieną

Šeštadienį į Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčią sugužėję bajorai iš visos Lietuvos, pradėjo dvi dienas trukusią Valstybės dienos paminėjimo šventę. Jos metu daugiau nei šimtas trisdešimt bajorų gavo bajorystės pripažinimo aktus. Renginyje dalyvavo maždaug du šimtai žmonių.

Šios bažnyčios kunigas, Lietuvos kariuomenės majoras, ordinuotas kancleris Rimas Venckus ne tik atlaikė mišias bet ir pasakė nuostabų pamokslą. Dvasininkas susirinkusiųjų retoriškai klausė, kuo kilmingieji pranoksta nekilmingus žmones bei akcentavo tikinčiųjų dvasingumo ir žmogiškumo ugdymo poreikį. Bajorai privalo gerbti Lietuvos istoriją, kultūrą, tradicijas, būti ištikimais savo Tėvynės piliečiais, skatinti pilietiškumą, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

Pasibaigus pamaldoms, prasidėjo įšventinimo į bajorus ceremonija: prie altoriaus su Lietuvos bajorų karališkąja vėliava priešakyje priartėjo sąjungos vadovybė su vadu Kęstučiu Ignatavičiumi, jo pavaduotojais Mariumi Kaubriu, Kazimieru Mackevičiumi bei Virginija Daugirdiene, Vilniaus krašto bajorų vadu Jonu Ragausku, sąjungos Senato maršalka Egidiju Matulevičiumi, Legitimacijų tarybos pirmininku Bronislovu Vonsavičiumi, kancleriu Viktoru Oranskiu. Vėliavos nešimo garbė buvo suteikta bajorui Žilvinui Radavičiui.

Sugiedojus Lietuvos Respublikos bei Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos himnus, po iškilmingų sąjungos vadų kalbų, bajorystės pripažinimo aktai buvo įteikti bajorų palikuonims. Juos pagal Europos aristokratų tradiciją prasmingais žodžiais „Te primins tau šitas kardas, koks kilnus bajoro vardas“, plieniniu kardu į bajorus iš Radavičių, Leonavičių, Kryževičių ir kt. giminių, įšventino Kęstutis Ignatavičius.

Renginį praturtino solistės Aušros Liutkutės, fleitininko Vytenio Gursčio bei vargonininkės Virginijos Survilaitės atliekami klasikinės muzikos kūriniai.

Sekmadienio popietę Trakų Vokėje esančiuose Bajorų rūmuose iki vėlyvo vakaro buvo tęsiamos Valstybės dienos paminėjimo iškilmės. Ypač informatyvias ir bajorijos istoriją nuo Mindaugo laikų aptariančias kalbas pasakė Jonas Ragauskas ir Marius Kaubrys. Jonas Ragauskas džiaugėsi, kad kaskart vis labiau besiplečiančioje ir šiuo metu daugiau nei tris tūkstančius narių turinčioje sąjungoje koncentruojasi kultūros, meno, politikos, pedagogikos ir kt. elitas.

Renginyje dalyvavo žymus skulptorius prof. Konstantinas Bogdanas, buvusi sąjungos vadė Undinė Nasvytytė, tautodailininkė Elena Andrulienė, germanistė Marija Čiurlienė, VGTU prof. Mindaugas Kazimieras Leonavičius, Nacionalinės dietetikos federacijos prezidentė, doc. Laisvūnė Petkevičienė, Europos parko kūrėjas Gintaras Karosas, Vilniaus krašto bajorų vado pavaduotoja kultūros reikalams Elona Varanauskienė, Valdovų rūmų paramos fondo valdybos narys Edmundas Kulikauskas, Veliuonos dvaro savininkė, puikiai net septyniomis užsienio kalbomis kalbanti, baronaitė Olga Vakselytė, Istorinio klubo „Prūsa“ pirmininkė Milda Janiūnaitė kt. svečiai.

Pirmoje šio iškilmingo renginio dalyje skaitovai Agnė Sabulytė ir Jonas Sakalauskas perskaitė dvi ištraukas iš Justino Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“, o Vilniaus muzikos mėgėjų simfoninio orkestro styginių kvartetas su Birute Januškiene, Ligita Butyte, Zita Karpavičiene bei Kazimieru Apanavičiumi priešakyje atliko Juditos Vaičiūnaitės (1937 – 2001), Volfgango Amadejaus Mocarto (1756 - 1791), Džordžo Frideriko Handelio (1685 - 1759) ir kt. kompozitorių kūrinius.

Bajorų rūmų Baroko salėje, svečiams nuostabų furšetą surengė restorano „Taurakalnis“ darbuotojai.

Antra renginio dalis buvo ypač įdomi, turininga ir linksma: pasaulinio lygio pianistės Audronės Eitmanavičiūtės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto docentės Sabinos Martinaitytės bei jos mokinio Liudo Mikalausko nepakartojamai atlikti Giedriaus Kuprevičiaus, Stasio Šimkaus, Frenko Sinatros miuziklai, operečių ir operų ištraukos sukėlė audringas bajorų ovacijas.

Svečiams buvo pristatyta Kazimiero Mackevičiaus bei Rimo Vilavičiaus istoriškai informatyvi knyga „Tarpukario bajorai fotografijose“. Kupini įspūdžių bajorai perėjo į Bajorų rūmų Renesanso salę, iš kurios balkono mėgaudamiesi architekto Eduardo Andre parko panorama, aptarinėjo istorines temas.

Žilvinas Radavičius. Bajorai ir inteligentija paminėjo Valstybės dieną. / „Lietuvos aido“ kasdieninis priedas. Nr. 153 (996). 2008-07-12. p. 1.

http://www.bajorusajunga.lt/en/chronicle/184-valstybes-diena-2008

Iš kairės- Žilvinas Radavičius, Undinė Nasvytytė, Konstantinas Bogdanas ir Gintaras Karosas

Lietuvos bajorai ir inteligentija džiaugėsi renginiu

Kun. Rimas Venckus meldžiasi už bajorus

Liudas Mikalauskas ir Sabina Martinaitytė

Nuostabieji Bajorų rūmai

Žilvinas Radavičius su LBKS vėliava

2008-07-27, netoli Kražių esančioje ypač gražiai sutvarkytoje ir gėlėmis išpuoštoje Stanislovo Radavičiaus sodyboje prasidėjo herbo „Rudnica“ Žemaitijos bajorų Radavičių giminės suvažiavimo pirmasis etapas. Renginyje dalyvavo daugiau nei keturiasdešimt šios giminės atstovų su vaikais iš Lietuvos, Lenkijos, Švedijos ir Portugalijos.

Apžiūrėję nuniokotus savo giminių dvarus Užgiryje, Pakėvėje, svečiai su liūdesiu prisiminė vandalizmo aktą, kuomet buvo išniekinti Pakėvėje Teklės Radavičienės statytos bažnytėlės šventoriaus koplyčios kriptoje palaidoti Radavičių-Šimkavičių giminės artimieji, o pati bažnytėlė ir jos aplinka nusikalstamai apleista.

2008-08-04 liūdnai šį faktą įvertino ir Lenkijoje gyvenanti pasaulinio garso dainininkė, mūsų giminaitė - Marylė Rodovič.

Kražių bažnyčioje pasimeldę už garbingus protėvius, suvažiavimo dalyviai aplankė bendro savo protėvio Boleslovo kapą Kražių kapinėse. Pastarasis Kražių skerdynių metu 1893 m. lapkričio 22 d. drauge su dešimtimis kitų bažnyčios gynėjų rizikuodamas savo gyvybe, laisve ir socialine padėtimi, stojo prieš kardais ir šautuvais ginkluotus kazokus ginti savo tikėjimo ir lietuvybės. Skerdynių metu kazokai jį stipriai sužalojo ir šautuvo durklu jam išdūrė akį. Šis Boleslovo Radavičiaus heroizmo faktas renginyje dalyvavusiam iš šios giminės kilusiam jaunimui priminė, kad reikia puoselėti pamatinių vertybių sistemą, o prireikus ginti brangią savo Tėvynę Lietuvą nepaisant asmeninių ambicijų ir interesų.

Renginio vedėjas Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos mokytojas

Žilvinas Radavičius dokumentais įrodė, kad šios giminės bočiai gavo net dvi LDK didžiųjų kunigaikščių bei Lenkijos karalių Žygimanto Augusto ir Jono Kaziemiero privilegijas dėl žemės mainų bei teismo pareigūno statuso skyrimo, o nūdienos Radavičiai aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Mūsų giminaitį Jan‘ą Rodovič‘ių Anodą (1923-1947) 2008-08-03 Lenkijos Respublikos Prezidentas Lechas Kačynskis už nuopelnus Lenkijai pagerbė valstybiniu apdovanojimu.

Besiilsintiems nuo mokslo Kražių apylinkėse ir kituose Žemaitijos regionuose gyvenantiems moksleiviams tai buvo puikia pamoka, kurios metu jiems buvo skiepijama patriotizmo dvasia, o sudarinėdami savo giminės genealogijos medį, jie pademonstravo savo pilietiškumą, nes pažindami savo protėvių istoriją jie geriau suvokia dabartį, o dabarties suvokimas suteikia puikias savo ateities suvokimo perspektyvas.

Šis suvažiavimas buvo svarbus ne tik moksleiviams, bet ir jų tėveliams, daugelis kurių vieni kitų nepažinojo, o suvažiavimo metu susipažinę prižadėjo palaikyti abipusius ryšius bei prisidėti prie tolimesnių suvažiavimų organizavimo.

Antrąjį giminės suvažiavimą buvo nutarta surengti 2010 m., vėliau šią tradiciją tęsime kas tris metus.

Pasibaigus šiam renginiui, jo organizatoriai išvyko į Lenkiją ir iki rugpjūčio vidurio svarstys antrojo Radavičių giminės suvažiavimo etapo organizavimo klausimus. Planuojame šį suvažiavimą pratęsti šių metų spalio mėnesį Varšuvoje.

Palaikydami pilietiškumo bei patriotiškumo skatinimo jaunimo tarpe idėją, Vilniaus Senamiesčio vidurinėje mokykloje 2007/08 mokslo metais suorganizavome aštuoniolika viešųjų renginių, laimėjome net du su pilietiškumo plėtra susijusius projektus.


Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena ! Gyvenkime ir dirbkime su meile !	2010 Rugsėjo 05, Sekmadienis