Pradžia.
„Rudnicos“ herbo Radavičių giminė
Radavičiai yra plačiai Lietuvoje ir užsienyje paplitusi, daugiau nei 500 metų gyvuojanti smulkių ir vidutinių Žemaitijos karališkųjų (bojar hospodarskich), kitaip bendram Abiejų Tautų Respublikos valdovui pavaldžių herbo „Rudnica“ Lietuvos bajorų giminė, kuri iki pat 1918-11-02 Lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos pamatinių dėsnių paskelbimo oficialiai naudojosi savo luominėmis privilegijomis.
Giminės devizas – „Gyvename ir dirbame su meile“ (lot. „Cum amore vivimus et laboramus“). Pagrindinėmis šios giminės paplitimo kryptimis buvo dabartinių Raseinių, Šiaulių ir Telšių apskričių teritorijos, iš kurių dalis Radavičių XVIII-XXI a. pasklido po Europą, ypač Lenkiją, Šiaurės bei Pietų Ameriką, kitus Lietuvos regionus. Radavičių pavardė kaip slavizacijos rezultatas susiformavo iš XV a. II p. – XVI a. II p. baltiškos kilmės asmenvardžių: Rodis, Radas, Rudaitis, Rodevičius. Seniausias rastas teismo pareigūno Rodžio pasirašytas dokumentas buvo surašytas 1491 m. XVI a. viduryje - šios giminės protėviai vadinosi Rudaičiais ir Rodevičiais, o Radavičiaus (Rodovič/Rodowicz) asmenvardžiu esamais duomenimis Jasas Rodevičius vadinosi nuo 1581 m., jo sūnus Jurgis nuo 1579 m.
Tikėtina, kad Radavičių giminės šaknys siekia XV a. II p. ar dar ankstesnius laikus. Dėl dokumentų stygiaus galutinai negalime nustatyti tikslaus šios giminės pradininko, todėl simboliškai Radavičių giminės pradininku vadiname Vaitkų, kuris taip buvo pavadintas ne tik 1673-09-24 Žemaitijos žemės teismo, bet ir 1835-01-23 Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimo dokumentuose ii . 1528 m. Lietuvos metrikos kariuomenės sąraše minimi Jurgis Radaitis ir jo sūnūs - Jasas Rodevičius su neįvardijamu broliu (greičiausia Jurgiu) bei Šimkus Rodevičius. Jasas su Šimkumi XVI a. viduryje gyveno Kražių valsčiujeiii. Įtakojant bajorų luomo asmenvardžių slavizacijos procesams, XVI a. II p. Jasas Rudaitis (3) virto Rodevičium, o vėliau Radavičium, Jurgio Rudaičio palikuonys – vadinosi Radavičiais-Jurevičiais, o Šimkus Rudaitis tapo Radavičių-Šimkavičių giminės pradininku.
LDK Radavičiai ėjo vaznių, tijūnų, iždininkų ir kt. pareigas. Carizmo metais tarp jų buvo 1863 m. sukilėlių, lietuvybės gynėjų, kunigų. Jų tarpe 1863/4 m. sukilėliai Teodoras, Julijonas, Pranciškus ir kt., Kražių bažnyčios 1893 -11 -22 gynėjas Boleslovasiv. XX-XXI a. Radavičių gretose yra daug puikių žmonių. Jų tarpe kino režisierius, pogrindinės radijo stoties 1939-1944 metais Varšuvoje įkūrėjas Stanislovas, vitražistė, meno magistrė Vanda, teatro režisierius Tomas, prekybos uosto karininkas, ekonomistas, verslininkas Janas, buvęs ilgametis Lietuvą Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kt. garsinusios roko grupės ‘‘Katedra“ gitaristas Algimantas , Lenkijos estrados žvaigždė Maria Antonina (Maryla Rodowicz) ir daugelis kitų.
Radavičių bajorystė buvo patvirtinta 1799-01-11 Lietuvos gubernijos bajorų deputatų susirinkime, 1819-12-19, 1835-01-23, 1837-12-16 Vilniaus, 1833-03-28 ir 1847-12-16 Kauno gubernijų bajorų deputatų susirinkimuose, remiantis 1851-10-24 Heroldijos departamento nutarimu 1852-02-12 Ukmergės apskrities bajorvedžio, bei net 25 Radavičių bajorystės bylas išnagrinėjusio Rusijos heroldijos departamento ir 1840-03-25 Juozapo-Valerijono, Bonifacijaus-Norberto, Juozapo-Teodoro, Igno Valerijono, Andriaus, Igno, Petro (?), Modesto-Telesforo, Benedikto, Juozapo-Pranciškaus, Romualdo, Marko-Marcelijaus bajorystės teisėtumą pripažinusios Vilniaus generalgubernatoriaus Teodoro Mirkovičiaus kanceliarijosv dokumentais. 1799-01-11 Lietuvos gubernijos bajorų deputatų susirinkimas Radavičių giminei patvirtino herbą „Rudnica“, 1835-01-23 Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimas herbą „Liubič“, 1837-12-16 tas pats susirinkimas grąžino herbą „Rudnica“. Pastarasis herbas figuruoja viename iš LBKS dovanotų Vilniaus Pranciškaus Asyžiečio Bernardinų bažnyčios vitražų. 1533-07-21 Žemaičių seniūnas Petras Stanislovaitis Kiška (1532-1534) patvirtino buvusio Žemaičių seniūno, Stanislovo Stanislovaičio Kęstgailos raštą, pagal kurį Jasui ir kai kuriems kitiems karališkiesiems bajorams buvo skirta Mingailės ir Birataučynės dvarų žemėvaldosvi. 1565-10-18 remdamasis Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto įsakymu pakeisti Jaso ir kai kurių kitų karališkųjų bajorų žemes karališkųjų valstiečių žemėmis, Žemaičių seniūnas Jonas Chodkevičius nurodė matininkui Jonui Ilgauskui atlikti žemės sklypų Kražių valsčiuje, Rimšaičių kaime matavimus ir mainusvii. Jasas turėjo du sūnus – Jurgį ir Steponą, bei du anūkus – Mikalojų ir Vytenį (9). Jurgis valdė Vaidatonių ir Mažymiškių dvarelius, kuriuos paveldėjo jo sūnūs – Mikalojus ir Vytenis. Vytenis ir Steponas turėjo po vieną Jurgio vardu pavadintą sūnų . Mikalojus turėjo du sūnus – Mykolą ir Lauryną . 1646 m. Jurgis bei jo žmona Barbora bylinėjosi su juos raganavimu apšmeižusiais kaimynais. Ši byla įrodo, kad melagingais parodymais įtakojami raganų teismai buvo vykdomi ne tik siekiant įtvirtinti krikščionybę, bet ir susidoroti su savo priešininkais ar konkurentais ir pagrobti jų turtą. 1667-06-27 LDK pakancleris Aleksandras Hanusevičius patvirtino Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero įsaką, pagal kurį Mykolui buvo suteiktas teismo pareigūno statusas. Mykolas turėjo 2 sūnus: Juozapą ir Dovydą , o Laurynas turėjo Kražių apylinkėse buvusius Pagudkalnio, Vaiguvos, Pavyšnės, Vaidatonių, Monkaičių, Pilsudų, Radiškių dvarelius su valstiečiais valdžiusį sūnų Vladislovą . Dovydas turėjo 4 vaikus: Mortą , Stanislovą, Jadvygą ir Joną Kazimierą, valdė Rezgalės, Pašilės, Mančialgiškių, Džiaugėnų, Songailų dvarelius su valstiečiais, kuriuos vėliau paveldėjo Stanislovas ir Jonas Kazimieras . Stanislovas ir jo šeima Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto II valdymo metu gyveno įtemtai: bajorija valstybės viduje plėšikavo ir kariavo tarpusavyje, o išorėje didėjo Petro I valdomos Rusijos grėsmė, kurios pasekme tapo 1700 m. prasidėjęs Šiaurės karas. Nuo bajorų agresijos nukentėjo ir Radavičiai. 1698-05-10, 1699-06-12 ir 1700-06-03 metais LDK Vyriausiasis tribunolas nagrinėjo Dovydo, Stanislovo, Jono Kazimiero, Stanislovo žmonos Kotrynos Rezgalaitės, Jono Kazimiero žmonos Justinos Lapinskytės ieškinį, kad aplinkiniai bajorai nuniokojo jiems priklausiusius Džiaugėnų, Kantautiškių, Strubiškių ir Bartkiškių dvarus. Stanislovas turėjo 5 vaikus: Stanislovą-Juozapą, Oną, Magdaleną, Barborą ir Eleną. Stanislovas-Juozapas valdė Rezgalės, Pašilės, Džiaugėnų bei Kančialgiškių dvarelius su valstiečiais, turėjo tris sūnus – Mikalojų, Joną ir Pranciškų. Mikalojus valdė Labunavos, Vaiguvos, Pavyšnės dvarelius su valstiečiais, o Pranciškus - Pašilės, Rezgalės, Kančialgiškių dvarelius su valstiečiais. Mikalojus turėjo 4 vaikus: Mykolą-Liudviką, Radavičių giminės legitimacijos klausimais besirūpinusį Bonifacą-Norbertą , Veroniką ir Uršulę. Jonas turėjo 6 sūnus: Antaną su vaikais Aleksandru, Juozapu ir Petru, Vincentą, Domininką-Pranciškų, Pranciškų-Aloyzą, vedusį Juzefatą Kymantaitę Felicijoną, Florijoną-Vincentą. Bonifacas-Norbertas turėjo du sūnus: Juozapą-Teodorą ir Eduardą Bonifacą . Mikalojaus Liudviko sūnus Juozapas-Valerijonas ir turėjo 4 vaikus: Julijų - Eustachijų, Teodorą-Ježį, Nataliją bei Michalą Valerijų. Po Pirmojo pasaulinio karo Lenkijoje apsigyvenęs Teodoras-Ježis užaugino 4 vaikus: inžinierių, sovietų Katynėje nužudytą kariškį-Stanislovą, Varšuvos politechnikos profesorių – Kazimiežą, sovietų nužudytą kalnakasybos inžinierių Vladislavą ir filologę-bibliotekininkę, nacių koncentracijos stovyklos „Ravensbruk“ kalinę – Zofiją. Zofija turėjo 4 vaikus: Lenkijos antihitlerinio pogrindžio dalyvę Mariją, slapyvardžiu „Malgožata“ (jos vardu 1966 m. buvo pavadinta viena Augustavo apylinkių (Lenk.) mokykla), Janiną , Zofiją ir Varšuvos sukilimo dalyvį Stanislavą. Stanislavas turėjo 4 sūnus: Stanislavą, 1944 m. sovietų nužudytą kariškį Kazimiežą, Edmundą ir majorą, nacių „Osvencimo“ koncentracijos stovyklos kalinį – Vladislavą . Stanislavas turėjo tris dukras: Vandą, nedidelės kino studijos savininkę Malgožatą ir menininkę Joanną . Kazimiežas turėjo du vaikus: Vojciechą ir Heleną , o išvykęs į Venesuelą trečioje santuokoje turėjo dar du sūnus. Kazimiežas turėjo du kariškius sūnus – Zigmuntą ir Janą, slapyvardžiu „Anodas“. Pastarojo vardu yra pavadinta alėja Varšuvoje. Vladislavas turi 6 vaikus: meninkę ir poetę Mariją, Janą, verslininkę Anną, Tomašą, kompozitorių, džiazo muzikantą Piotrą ir grafiką Antonijų viii. Stanislovo-Juozapo sūnui Pranciškui priklausė Pagirgždės, Vištortiškių, Mikitiškių, Mišucių, Narvaišiškių ir Užgirio dvareliai Karšuvos paviete, bei Varnių apylinkėse buvę Džiaugėnų, Bartkiškių ir Kantautiškių dvareliai su valstiečiais. Drauge su žmona Teodora Milevskyte, Pranciškus turėjo tris sūnus: Joną , Jurgį ir Juozapą. Vedęs Marijoną Dapševičiūtę Tverų, Songailų bei Rinkiškių dvarelių savininkas Jonas turėjo sūnų – Aloyzą, o Aloyzas – Igną Valerijoną. Jurgis su žmona Barbora Milaševičiūte užaugino 5 vaikus: dvynukus- vedusį Uršulę Naruševičiūtę Andrių ir už Stanislovo Druktenio ištekėjusią dukrą Marijoną, Oną , Benediktą ir Tomą. Juozapas turėjo 3 sūnus: Romualdą, Marką-Marcelijų ir Juozapą-Marcelijų. Romualdas turėjo 3 sūnus- dvynukus: Pranciškų bei Igną-Karolį ir Brunoną Pranciškų. Benediktas turėjo du sūnus: Juozapą-Pranciškų ir Aleksandrą Navickytę vedusį Telesforą-Filipą, kuris už dalyvavimą 1863 m. sukilime su savo šeima carinės valdžios buvo ištremtas į Nižnij Novgorodą (Rusijoje). Telesforas-Filipas turėjo Užgirio dvare gimusį ir vėliau Nižnij Novgorodo bajorų institute studijavusį sūnų Leonardą, kuris užaugino tris vaikus: Stanislavą, bolševikinės revoliucijos metu dingusį be žinios caro Nikolajaus II kariuomenės gydytoją Zigmundą ir Teresą. Stanislavas turėjo du sūnus: Ježį ir ankstyvoje kūdikystėje mirusį Leonardą. Ježis turi dukrą Anną-Mariją. Teresė užaugino du vaikus: Gražiną ir Andžiejų. Mikalojaus ir Pranciškaus kilmė bei materialinė padėtis leido įtakoti vietinę savivaldą. 1837-12-16 Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimo dokumentuose patvirtinama, kad Mikalojaus ir Pranciškaus asmenvardžiai 1762-09-30 ir tų pat metų spalio 01 d. buvo užfiksuoti Žemaitijos pilies teisme sudarytame seimelio narių registre. 1788-11-08 ir 1789-01-11 Raseinių pilies teisme buvo surašytas Pranciškaus nuosavybės paveldėjimo aktas, pagal kurį Jonas, Jurgis ir Juozapas pasidalino savo tėvo turtą. 1835-01-23 Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimo dokumente teigiama, kad Andrius (50), Benediktas, Tomas, Romualdas, Juozapas-Marcelijus ir Ignas-Valerijonas Radavičiai gyveno Užgirio dvare su 22 revizinėmis sielomisix. Andrius turėjo 4 vaikus: Igną, Modestą-Telesforą, Moniką, dukrą Marijoną, Ignąx. Modestas-Telesforas turėjo du sūnus: Boleslovą ir vos du metus išgyvenusį Joną. Boleslovas su šeima gyveno nuomojamame, Kražių apylinkėse buvusiame Bragoviškio dvare, turėjo 5 vaikus: dukras - Aleksandrą ir Antaniną, sūnus - Vladislovą, Bronislovą, Petrą. Vladislovas turėjo 6 sūnus: Stanislovą, Mečislovą, Danielių, Aleksandrą, Algirdą-Juozapą, Juozapą . Algirdas-Juozapas užaugino 3 vaikus: Algimantą, Eglutę , visuomeninką, pedagogą, istorijos mokslų magistrą – Žilvinąxi . Eglutė* turi dukrą Mildą ir sūnų Eimantą . Remdamiesi Senaisiais aktais, istorine literatūra bei liudijimais, parengėme preliminarią Radavičių pirmos šakos bei Radavičių – Šimkavičių giminės geneologijos schemą ir pareiškiame apie giminės suvienijimą. Bajorų Radavičių istorijos studija nėra baigta. Kaskart randame naujų šios giminės praeitį liudijančių šaltinių. Neradome jokių lenkų istoriko Jano Ciechanovičiaus teiginį patvirtinančių dokumentų, jog mes esame kilę iš Žalgirio mūšyje vokiečių pusėje besikovusio riterio Rodowitz Heinrich, Schleiserxii.
Žilvinas Radavičius
iLMABRS, f. 37-797, f. 207-868, f. 207-866, LVIA. f. 391. ap. 1. b. 1059. l. 113.
Акты издаваемые Виленскою комиссiею для разбора древнихъ актовъ. Томъ XXIV. Акты о боярахъ. Вильна.
1897. c. 372-374.
ii LVIA. f. SA, b. 14706, l. 84, ten pat. f. 391. ap. 1. b. 1046. l.101.
v LVIA. f. 378. Ap. B/S, 1839 B. 1118 ( 1d.), l. 108-108 v, 109, 112, 114 v, 115-116, ten pat. f. 391. ap. 1. b.
1059. l. 107, f. 708. ap. 2. b. 94. l. 9, f. 391, ap. 1. b. 1046. l. 99v, РГИА. Ф. 1343. оп. 28. д. 2065. л. 12,
Žilvinui Radavičiui rašytas Rusijos valstybės istorijos archyvo (РГИА) 2005-02-16 raštas Nr. 200.
vi LVIA. f. 391. Ap. 1. B. 1059. L. 107 v, ten pat. f. SA. b. 14572. l. 720-720 v,
http://samogitia.mch.mii.lt/ISTORIJA/seniunai.en.htm .
vii Акты издаваемые Виленскою комиссiею для разбора древнихъ актовъ. Томъ XXIV. Акты о боярахъ. Вильна. 1897. с. 286-287, LVIA. f. SA. b. 14806. l. 74-74 v.
viii Rodowiczowa Krystyna. Sztormy i burzany. Warszawa, 2004. (priedas), Rodowicz Wladyslaw, Rodowicowa Stanislawa, Zofia z Rodowiczow Iwanicka. Tryptyk rodzinny. Warszawa, 1999. (priedas), Rodowicz Wanda. Kocham. Warszawa, 1996. l. 81, Rodowicz Stanislaw. Wandus coreczko. Warszawa, 1996. l. 47-65.
ix LVIA. f. 391. ap. 1. b. 1046. l. 99 v.
x LVIA. f. 669. ap. 1. b. 451 (2d.). l. 858, ten pat. f. 669. ap. 1. b. 303. l. 90, 111, 136, 166.
xi LBKS archyvas. Algirdo – Juozapo (), Petronėlės – Genovaitės (), Algimanto (), Eglutės (Seilienės) () ir Žilvino () legitimacijos bylos Nr. 2894, 1036, 1023, 1022, 1021.
* Tekste ir geneologijos schemoje paryškinti šio straipsnio autoriaus (Nr.122) bei jo artimųjų protėviai.
xii Ciechanowicz Jan. Rody rycerskie Wielkiego Księstwa Litewskiego. T. IV. Rzeszow, 2001. l. 440-441.
Papildomos nuorodos:
http://www.bajorusajunga.lt/lt/apie-mus/genmedziai
http://www.bajorusajunga.lt/lt/apie-mus/tinkalpiai
http://www.szlachta.org/linki/stowarzyszenia-rodow-szlacheckich/
http://www.legitymizm.org/linki
|
